Laikas lekia beprotišku greičiu. Ir nuolat turiu jausmą, kad darausi vis kvailesnis. Rodos, nieko nesuprantu ir sunku gauti įkvėpimą. Ypač žūklėje. Anksčiau turėjau nenumaldomą norą skaityti visą į rankas pakliuvusią literatūrą, valandų valandas praleisti naršant interneto platybes filmų apie muselinę paieškoms. Norėjau sukaupti kiek tik įmanoma daugiau žinių. Ir buvo tokių akimirkų, kai rodėsi, kad labai daug žinau ir sugebu. Ypač po pirmųjų kelionių į šiaurines upes, kur žūklė buvo neišpasakyta. Dabar gi įsitikinau, kad nieko nežinau ir nieko nemoku. Turiu paviršutinišką supratimą apie daugelį dalykų, bet nieko neišmanau tikrai gerai. Žūklėje nepagaunu lygiai taip pat kaip ir bet kuris kitas. Dažnai tiesiog bandau kažką daryti ir kartais pavyksta, bet toli gražu ne visada. Pavyzdžiui, besivaikant lydekas jos nebekimba, nežinau nė į kurią įlanką toliau verta keliauti. Lygiai tas pats su upėtakiais per lašalą. Turiu vieną upę, kurią daugiau mažiau žinau, o štai kitos vietos jau visiška enigma.
Paslaptis yra laike, o jo nėra daug. Kiekvienam vandens telkiniui reikia paaukoti daug laiko tam, kad turėtum išties gilų supratimą. Bet gyvenimui skirto leiko neužteks apkeliauti visoms išsvajotoms vietoms, išmokti gaudyti upėtakius, lašišas ir dar visą virtinę niekada negaudytų žuvų, netgi ištyrinėti aplink namus esančius ežerus… Ne, tam reikia apriboti pastangas ir nukreipti viena linke. Bet juk viskas taip įdomu…
Svarbiausia, kad laiką būtina dalintis su pačiais artimiausiais žmonėmis. Žūklė yra didelė mano gyvenimo dalis, bet ji neatstoja vaiko apkabinimo, džiaugsmo, krykštavimo, atradimų, kasdienių džiaugsmų.
Matyt, tokie apmąstymai užklupo dėl to, kad pasiilgau ilgų dienų ir bulkuojančių žuvų. Nors šviesa jau palengva grįžta, bet labai pasiilgau vasaros. Kiek pamenu, taip nutinka kiekvienais metais. Nors už lango dar gan šalta, kai kur net ledo likučiai randasi, bet praeitą savaitgalį buvo -15, o šį +8. Tokia jau ta žiema pietinėje Švedijoje. Nori nenori, imi svajoti apie vasarą ir gal net regzti planus. Atsargiai, neprisisvajojant, nes turint mažus vaikus ir krūvą atsakomybių ne visada pavyksta įterpti dvi laisvas savaites tuo metu, kai visiems tavęs reikia. Esu tikras, daugeliui taip yra. Bet per 7 metus nuo dukros gimimo supratau, kad tai yra pats nuostabiausias laikas. Ir jis praeis, turėsiu daugiau laisvo laiko nei kada nors iki šiol, bet šios, rodos, kasdienės akimirkos, nebesugrįš. Tad galima svajoti atsargiai.
Išgyventi šį melancholišką metą padeda melancholiški ir filosofiniai apmąstymai apie tokį, rodos, buką dalyką, kaip žūklė. Gal dėl to, kad žūklė išties yra gan primityvus užsiėmimas tiems, kurie apie ją žino tik paviršutiniškai, retas kuris gali suprasti mano ir jūsų pamišimą: pasiimi pagalį, valą, kabliuką ir meti į vandenį. Ir viskas. Kas gi čia tokio įdomaus? Jie nesupras, kiek daug apmąstymų reikalauja musės, jų rišimas, medžiagos, valai, metimai, meškerės, ritės, pavadėliai, įrangos niuansai, kelionės, fotografija, viso šito prasmės paieškos. Galima praleisti visą gyvenimą vien apmąstymuose ir informacijos paieškose. O kur dar kelionės ir žūklės… Iš to kyla nemažai konfliktų namie ir ne tik. Ir kartais susimąstai, ar viskas gerai su manimi? Matyt, viskas dar geriau nei su daugeliu kitų. Be to, labai padeda atrasti taip pat mąstančius žmones. Vienas tokių atradimų, apie kuriuos esu pasakojęs jau daug kartų – Rolf Nylinder.
Kiek pamenu, jį ir jo filmukus atradau jau seniai, gal prieš dešimtmetį. Tiksliai nė nežinau. Paskutinių kelerių metų jo kūriniai yra ypatingi. “Floating flies” ir “Mosquitoes and mayflies” yra kupini nuostabių vaizdų, ypatingos žvejybos akimirkų ir, kas svarbiausia, prasmingų minčių apie primityvią ir buką veiklą, vadinamą žūkle. Kartu su Håvard Stubø jis patiria daug nuotykių ir geba visa tai įprasminti išties giliais apmąstymais. “Utan flugfiske finns det ingen riktning i livet” sako Rolfas (Be žūklės gyvenimas neturi krypties). Turiu pripažinti, kad ir aš taip dažnai pamąstau.
Daug prisapaliojau, bet gal su tais dvidešimt blogo skaitytojų pavyks atrasti kažką bendro. Pasiimkit alaus, visko, kavos ar vandens, patogiai įsitaisykit ir mėgaukitės. Iki greito!
