Nors Morume galima gaudyti šviežias žuvis iki birželio pabaigos, bet orai labai sušilo ir aš jau turėjau kitų planų: keliauti šiaurėn. Susirinkau laisvų valandų ir išvariau į Byskę. Gavosi penkios dienos kartu su kelione. Kaip ir neblogai, bet norėjosi dar bent poros dienų. Gal kitais metais pavyks geriau!

Nors šiemetinis pavasaris buvo labai keistas, šiaurėje buvo jis dar keistesnis. Pirmiausiai, labai negreitai atsitraukė šaltis ir gegužės pabaigoje buvo pilna sniego. Tada staiga atėjo vasara ir per pora savaičių ne tik, kad viskas ištirpo, bet ir vanduo spėjo sušilti iki plius 18. Šiaurės problema ta, kad kai ima šviesti saulė, tai ji ir šviečia visą parą. Kiek supratau, šiemet buvo ekstremaliai šilta. Aš keliavau 23 savaitę, kai paprastai būna tobulos sąlygos, bet man atvykus tesinorėjo tik miegot pavėsy. Ką ir padariau. Užtai jau kitos dienos ankstyvą rytą pradėjo lyti ir oras atvėso, kuo labai džiaugiausi.

Iki tol Byskėje esu buvęs tik vieną kartą ir prisiminimai išliko slogūs. Nepatirtis, begalinis naivumas ir perdėtas pasitikėjimas savimi pakišo koją ir perdegiau. Po to lašišos buvo kasmetinis, bet trumpalaikis užsiėmimas. Užtai šiemet į viską pažvelgiau kitomis akimis. Nieko baisiai ypatingo nesitikėjau, bet bent jau kibimo tai tikrai norėjosi. Tą ir gavau. Žvejojau naktimis, dienomis miegojau ar skaičiau knygą. Viena lašiša atsikabino, dar dvi kibo ir atradau daug naujų vietų bei puikiai praleidau laiką. Man išvažiuojant kaip tik atslinko dar geresnio lietaus banga, kas dar labiau pagerino reikalus ir po manęs buvusi chebra mušė rekordus.

Kitais metais tikiuosi rimčiau pažvejoti. Reiks pasiimti atostogas ir praleisti gerą savaitę besivaikant sidabrines lašišas. Veža šitas reikalas…

Liepa gi prabėgo Lietuvoje. Buvo nežmoniškai karšta ir baisiai norėjosi į Norgę. Bet, kaip visada, atsirado niekaip neatidėliotinų ekstremalių reikalų, kurie neleido išvykti. Kažkaip tai nelabai kažką buvo. Bet nieko, ateis dar tam laikas…

Rugpjūtis buvo įspūdingas. Pirmiausiai, tai jis buvo itin vėsus ir lietingas, tad pasinaudojau galimybe ir nukeliavau į Morumą porai valandų, tiesiog rytinei žūklei. Kaip tik baisiai lijo ir buvo rugpjūčio 8. Mano myimiausiame pūle itin agresyviai užkibo metrinė lašiša. Nesitikėjau, bet buvo žiauriai smagu. Nerealu buvo! Ištraukiau žuvį, padariau pora fotkių ir atgal namo. Nei vieno žmogaus nesutikau. Tokios akimirkos yra nerealios.

Na, o tada iškeliavau vėl į šiaurę. Planų buvo visokių, bet galiausiai atsidūriau Byskėje. Nežinau nė ką ir sakyti. Žuvies buvo daug, vanduo – tobulas: pakankamai aukštas ir šaltas. Tad pagavau. Daug ir didelių… Daugiausiai, žinoma, standartinės 80-90, bet buvo ir kelios link metro. Detalių nėra nė ko pasakoti, nes buvo labai gerai. Ir visi pagavo. Žuvis kibo ant visokiausių musių ir pravedimų. Retai kada galima taip atsižvejoti lašišų…

Po šių kelionių atsirado minčių apie įrankius, valus, muses, pravedimus. Daugiausiai žuvų pagavau greitu pravedimu ir sunray shadow tipo muse. Bet bandžiau ir didelius templdogus, ir skęstančius valus – viskas veikė. Tai va taip ava buvo.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.