Sveiki.
Ilgai nerašėme nieko. Tai, žinoma, nereiškia, kad nebežvejojame, nerišame musių ir negalvojame apie muselinę. Šiaip tai galvojame apie ją kokius 6-8 kartus per sekundę, kaip kartą pasakė didžiai gerbiamas Peteris Christensenas. Kadangi gyvenimo kelyje perėjome į kitą etapą, tai laisvą laiką po darbo skiriame kitiems dalykams: dar daugiau dirbame arba užsiimame šeimyniškais reikalais. Kaip ir visi normalūs žmonės. Tikriausiai normalūs. Dėl to, matyt, ir nėra tiek daug blogų apie muselinę, nes žmonės gyvena savo užimtus gyvenimus. Arba tiesiog žvejoja. Pastaruoju reikalu, kad ir kaip bebūtų liūdna, tenka retai pasidžiaugti. Visai nepalyginsi kaip prieš kelerius metus, kai pavykdavo prie upės ištrūkti bent kartą per savaitę.
Vis dėlto, viskam savas laikas. Kai sezonas baigėsi, užmigome žiemos miegu. Tačiau viskam savas laikas. Nematau didelio reikalo nuo pat ankstyvo pavasario taškytis su strymeriais, nes bus gerokai smagiau ir įdomiau žvejoti po 3-4 savaičių, kai bus šilta ir gera. Upėtakiai kibs kaip pašėlę, o gal kokiam mažam upelyje net ir sausos musės neatsisakys. Juo labiau, kad iki gegužės 15 liko tik pusantro mėnesio!!!
Šiaip žiema praslinko prie stovelio. Buvo surišta daugybė lašišinių musių (apie tai dar daug bus galima pasakoti), padaryta atradimų sausų musių mazgymuose ir dabar yra pildomos strymerių dėžutės. Taigi apie pastaruosius ir bus keli straipsneliai. Pavyko atnaujinti ir foto techniką, tad prisidės mėgėjiški pafilmavimai. Bus visokių įdomių dalykų.
Taigi tikiuosi, kad pasiilgote mūsų rašliavų ir atrasite kažką įdomaus sau. Iki, nepamirškit reguliariai apsilankyti.
