Morumas rudenį ir Morumas pavasarį yra du labai skirtingi dalykai. Šiemet man buvo jau trečias ruduo, tad per tiek laiko pavyko atsirinkti kelias visai neblogas vietas, kur žuvies daug, o žvejų nelabai daug. Tad labai nekantravau parodyti viską Justui. Nors rudeninę žūklę planavom jau pernai, bet visi covidai su dviem savaitėm izoliacijos sumaišė mūsų planus. Dabar, kai keliauti galima gerokai laisviau, būtina buvo pasinaudoti proga. Aš pats jau nė neplanavau žvejoti, bet tikrai nesigailėjau gavęs progą.
Paprastai kelionės planas ir realios sąlygos būna sunkiai suderinami dalykai. Dažniausiai būna per žemas vanduo, per mažai žuvies it šiaip jos nekimba. Šį kartą viskas buvo visiškai kitaip. Dieną prieš susitikimą pradėjo smarkiai lyti, atvėso, upė pakilo ir net mums pradėjus žūklę tolygiai kilo. Dar niekada nebuvau matęs tokio lygio vandens rudenį, tad pirma žūklės valanda šiek tiek neramino. Yra tekę patirti, kai upė pakyla ir susidrumsčia taip, kad neįmanoma žvejoti. Bet mums pasisekė, nes lietus nurimo ir beliko tik ramus dulksnojimas. O žuvims tas vandens pakilimas labai patiko, nes matėm kaip jos visą laiką juda ir vis ateina naujos. Jau antroje vietoje Justas įkabino 105+ cm patelę. O tada prasidėjo…
Kibo daug ir didelių. Ir mažų buvo, bet nedaug. Paprastai per dieną sugebėdavau pagauti vieną – dvi žuvis, bet šį kartą kibimas buvo nerealus. Daug pasakoti nėra ką, nes mes tik žvejojom, miegojom ir valgėm. Ir gaudėm žuvis. Viso ištraukėm 12 žuvų ir dar keturios Justui atsikabino. Labai džiaugiausi, kad Justas pagaliau normaliai pažvejojo. O man labiausiai patiko kitas požiūris į mano jau lankytus ruožus. Vietos, kur niekada jokio kibimo nesu sulaukęs, atsiskleidė naujom spalvom, nes Justas sugebėjo išprovokuoti žuvis. Dviese žvejoti yra efektyviau, nes būdamas vienas turi tik vieną suvokmą ir gali pražiopsoti svarbias detales.
Na gerai, gana čia pezėti. Einu rišt musių. Po savaitės atvaro Justas lydekoms dantų padaužyti.
Nepatinkat jūs man.