Prieš metus pradėjau ganėtinai intensyviai domėtis meškerių surinkimu. Soulmate 805 buvo pirmoji mano surinkta meškerė ir praėjusį sezoną gaudžiau vien tik ja. Pernai Scott penktukas taip ir liko nepanaudotas ir neturėjau jokio poreikio bandyti ką nors kitka… Labai smagus kotas, kuris puikiai tiko vaikvorykštinių upėtakių vaikymuisi vietiniuose vandenyse. Prieš kelias savaites gaudžiau net skęstančiu valu ir pučiant stipriam vėjui – viskas buvo super. Žinoma, tai nėra patranka ultratolimiems metimams, bet man jų iki šiol taip ir neprireikė.
Bet po to surinkau dar tris meškeres. Ir čia noriu papasakoti apie vieną iš jų. Gaila, ją pardaviau, bet tai buvo smagiausia meškerė, kokią esu bandęs. O esu čiupinėjęs nemažai. 4 klasės lengvas kotukas, nesiekiantis nė 8 pėdų. Tiesiog sukurtas sausai musei, subtiliems metimams ir kovai su stipriomis žuvims. Reiks būtinai pasidayti tokią pačią meškerę ir sau.
Pirmą kartą sužinojau apie RFT kompaniją, kuri, rodos, bazuojasi Suomijoje, iš thefiberglassmanifesto blogo. Užsisakiau abu stiklinius variantus. Surinkau kol kas tik ketvirtuką, o penktukas laukia savo laiko. Kai prieš metus prasidėjo karas, nebetekau jokio nori tęsti meškerių darymą. Per daug nerimo buvo ir viskas atrodė beprasmiška. Dabar jau šiek tiek atsigavau, tad norisi ir su jumis pasidalinti.
Pernai maždaug tokiu metu užsirašiau į online meškerių gamybos kursus. Susipažinau su išties gabiais meškerių gamintojais ir labai daug sužinojau. Įdomiausia buvo gaminti rankeną. Tai yra išties įtraukiantis ir daug malonumo teikiantis procesas. Dabar jau mąstau ir apie ritės laikiklių gamybą, bet tam reikia papildomų įrankių. Be to, reikia turėti kur dėti tas visas meškeres 😀
Buvo keli etapai, kurie sukėlė man keblumų ir klausimų, bet, rodos, viskas pavyko puikiai.
Pirmiausia – pirmasis kamščio žiedas ties ritės laikikliu. Perkant jau gatavą ir atitaikytą rinkinį tereikia viską suklijuoti į savas vietas. Darant rankeną pačiam galimi du variantai: naudoti taip vadinamą downlock tipą arba uplock, bet tada būtina padaryti skylę kamštyje. Downlock rankenos yra paprastesnės ir nereikia grežioti kamščio, bet man jos nepatinka. Tiesa, jos gal labiau tinka sunkesnėms meškerėms ir palengvina balansavimą. Naudojant uplock rankeną teko atrasti metodą, kaip gražiai padaryti tinkamo gylio praplatinimą, į kurį tilptų metalinis žiedas. Lengviausia tai padaryti turint vertikalų gražtą (stakles), kai viskas įtvirtinta ir išlaikomas 90 laipsnių kampas. Aš tokių įrankių neturiu, tad viską darau iš rankos. Išgręžus pirmą skylę viskas padilinama atsargiai su rankiniu grąžteliu. Kiek pamenu, gal pora kamščių teko sugadinti, bet sekančiais kartais sekėsi geriau.
Sekantis etapas yra visiškai elementarus. Kiekvienas žiedas praplatinamas rankiniu būdu, kad gan glaustai tilptų ant blanko. Dedant kiekvieną žiedą atskirai ir tiesiai ant blanko gaunasi daug tvirtesnis sujungimas. Kiek supratau, net ir koto jautrumas yra daug geresnis, nes blankas liečiasi tiesiogiai su kamščiu, o ne su klijų sluoksniu. Be to, tikimybė, kad ilgainiui atšoks ir atsipalaiduos kuris nors kamščio žiedas itin maža. Masiškai gaminami kotai yra daromi su jau paruoštom rankenom. Be to, tik patys brangiausi gamintojai naudoja aukščiausios kokybės kamštį. Kiek pastebėjau, Guideline kotai, bent jau tie, kurie yra pas mane, turi rankenas iš itin žemos kokybės kamščio. Scott, kita vertus, naudoja labai kokybišką kamštį. Tai įeina į kainą, nes kiekvienas toks žiedelis kainuoja bent jau 1-2 eurus, priklausomai iš kur pirksi.
Smagiausia meškerės surinkimo dalis yra rankenos tekinimas. Staklių neturiu, tad teko improvizuoti: įtvirtinau grąžtą ir įsigijau laikiklį kotui, viską priveržiau prie stalo, išsinešiau į lauką ir įsitikinau, kad tokia sistema puikiai veikia. Tekinimui užtenka tokio grąžto galios, o pačiam tekinimui naudojamas švitrinis popierius. Dabar jau svajoju apie tekinimo stakles, gad būtų galima daryti ir ritės laikiklius: tiek medines dalis, tiek metalines detales.
Likusieji etapai buvo gan paprasti, nes tereikėjos susukti žiedus ir juos nulakuoti. Nors meškerių gamyboje galima prisigalvoti įvairiausių smulkmenų ir papuošimų, bet man daug labiau prie širdies minimalizmas, be jokių paryškinimų, todėl naudojau tik vienspalvį siūlą.
Pagamintą meškerę išbandžiau su Barrio DT valu. Manau, gavosi ypač smagus, labai lengvas, vidutinės akcijos kotas, kuriuo žvejoti būtų vienas malonumas. Ypač mažesnėse upėse gaudant lengvesnėm musėm. Galiu tik labai nuoširdžiai rekomenduoti išbandyti stiklinius kotus, nes jie yra atgaiva nuo visų mistinių anglinių pluoštų.
