Turiu prisipažinti, kad rišti Frances man nelabai sekėsi. Ir iki šiol dar nepasiekiau tobulo lygio, kas puikiai matosi pagrindinėje nuotraukoje. Bet, manau, įminiau kelias paslaptis, todėl jomis ir pasidalisniu. Nors Frances musių šeima yra labai plati, mano arsenale yra trys pagrindiniai variantai: 50/50, 60/40 ir dar mažulytis variantas (realiai tas pats 50/50, tik mažesnis). Tokie pavadinimai egzistuoja tik mano galvoje ir jie nusako raudonos kūno dalies ir metalinio konuso santykį. Maždaug. Be to, jie visi skiriasi akuoto padėtimi. Ar yra koks nors praktinis skirtumas tarp šių musių? Taip, nes skiriasi jų dydis ir skendimo greitis. Mažiausia musė skęsta lėčiausiai, bet ji yra itin efektyvi. Didesnės musės naudoja tokio paties dydžio konusus, bet skiriasi kūno ilgis bei storis, tad skiriasi ir skendimo greitis. Rodos, niuansai, bet dažnai būtent jie ir nulemia žūklės sėkmę. 

Medžiagos visiems Frances variantams yra labai elementarios:

 – plonas ir storas plastikiniai vamzdeliai;

 – siūlas, geriau raudonas;

 – šereliai iš šerno ir dviejų baltų ar grizlio plunksnų (nors tinka ir ruda ar bet kokia kita spalva pagal skonį);

 – fazano uodega;

 – raudonas vilnonis siūlas;

 – auksinė vielutė (french tinsel);

 – ruda gaidžio plunksna akuotui;

 – auksinis volframinis konusas;

 Svarbu yra pakalbėti apie kiekvieną medžiagą ir aptarti variantus.

Vamzdeliai. Mažoms musėms naudoju tik Frödino FITS XS ir M dydžius. Šie vamzdeliai yra plonesni ir minkštesni, tad puikiai susispaudžia, kas, mano nuomone, itin tinka labai mažoms musėms. Kas svarbiausia, Frödinas turi mažulyčių volframinių konusų, kurie tinka tik jo sistemai. Didesnėms musėms puikiai tinka įprastiniai Future Fly vamzdžiai, kurie yra gerokai standesni. Vienintelis niuansas, kalbant apie vamzdelius, yra jų sutvirtinimas. Storajame vamzdyje išpjaunamas gan ilgas V griovelis, kuris puikiai apspaudžia plonąjį vamzdelį ir iškart ima formuoti tinkamą formą. Jokių klijų nereikia. Taip surišus vamzdeliai niekada neišsiskirs. 

Šereliai. Klasikinis Red Frances variantas turi rudų gaidžio plunksnų stiebus. Man tokios musės nelabai ypatingos atrodo. Todėl aš tiesiog nuvogiau Arūno idėją rišti išskirtinai atrodantį variantą su dviem šviesiais ir gan storais plunksnų stiebais šonuose. Jie puikiai subalansuoja musę ir ji atrodo išskirtinai. Kiti šereliai rišami iš šerno, juos tolygai paskirstant aplink vamzdelį. Šerelius galima pakeisti ir guminėmis kojytėmis.

Uodega. Mano arsenale yra trys pagrindiniai variantai: fazano uodega, veršiuko uodega arba vištos plunksna (ar kito paukščio, svarbi tik spalva). Klasikiniuose variantuose vyrauja dvi pirmosios medžiagos. Fazanas puikiai tinka mažesnėms musėms ir minimaliai įtakoja skendimą. Veršiukas gal geriau tinka didesniems variantams. Pastaruoju metu ėmiau eksperimentuoti su vištos plunksa. Idėją nusižiūrėjau nuo Antti Guttorm Olive Frances varianto. Manau, tai yra puikus pakaitalas, kuris dar ir judrumo įdeda, jei tai turi kokios nors įtakos.

Vilnonis siūlas. Aš naudoju patį elementariausią raudoną siūlą, kurį nusipirkau paprastame prekybcentryje. Manau, žvelgiant iš estetinės reikalo pusės, tikrai galima apsvarstyti įsigyti kiek geresnių variantų, kurie turi šiek tik oranžinio atspalvio. Arba superinio siūlio iš UNI, bet kol kas ir mano pigus variantas yra kibus, tad nematau reikalo išlaidauti. Tik va žmona su dukra įsikuko į mano siūlų atsargas norėdamos numegzti visokius niekalus žaislams. Teks greitai pirkti naują  kamuoliuką, gal tada kažką naujo išbandysiu. 

Gaidžio plunksna. Rodos, visiškai niekinis ir įprastas reikalas, bet deja… Jei tik yra galimybė, rekomenduoju nepagailėti kelių papildomų grašių ir įsigyti kuo geresnės kokybės skalpą. Ne, ne sausoms musėms skirtą, bet kokybišką gaidžio skalpą. Whiting 4B labai rekomenduoju. Visa esmė, kad geresniame skalpe yra daugiau tinkamo dydžio plunksnų. Tai itin svarbu mažesnėse musėse. 

Konusai. Su variu nė neprasidedu, nes man svarbu, kad musė greitai skęstų. Dėl tos pačios priežasties vengiu ir ant kablio surištų musių. Tinkamos formos konusai nėra dažni. Turiu omenyje, kad reiktų gan siaurų, pailgų, ne per daug išplatėjančių. Teko rišti su visokiais ir esu patenkintas tik kinišku volframu, kuris, mano nuomone, yra tobulos formos. Be to, svoris yra itin efektyvus, tad musė greitai neria dugno link. 

Dėl to, kad jų realiai nenaudoju, nesužsiminiau apie Sean Staton Signature Tubes. Tai yra specialiai frances ir snealda tipo musėms skirti metaliniai vamzdeliai. Ant jų rišti labai paprasta ir kombinuojant su papildomu volframiniu konusu musė skęstų kaip kirvis. Kol kas jų man neprireikė, bet būtinai užsisakysiu ir susirišiu kelis variantus. Atsarga gėdos nedaro, nes niekada negali žinoti, į kokias sąlygas ar vietas pateksi…

Rišimas

Šiame straipsnelyje aptarsiu tik 60/40 varianto rišimą. Tai didžiausia iš aukščiau minėtų musių. Kiekvienas variantas turi savus niuansus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšmingi. Labai rekomenduoju pirma pabandyti patiems susirišti musę, o tada paskaityti mano pastabas. Pamatysit, kad viską lemia smulkmenos. 

Pradėkime nuo vamzdelių. Šiame musės variante storasis vamzdelis yra 13 mm ilgio. 

Plonojo vamzdelio pradinis ilgis nėra svarbus, nes jį nulems metalinis konusas. Plonasis vamzdelis įkišamas į storąjį lygiai per visą būsimos musės kūno ilgį. Šioje musėje kūnas yra apie 7 mm ilgio.

Labai gerai, jei plonasis vamzdelis turi nedidelį užlydytą kraštą, kuris perduodą savo firmą ir storajam vamzdeliui: taip uodegos šeriai išsisklaido. 

Storajame vamzdelyje išpjaunamas gan ilgas V formos griovelis, kuris apspaudžia ploną vamzelį ir pagrindas kūnui yra tolygus, nuo pat pradžių palengva įgaunantis verpstės formą.

Pirmiausiai įrišami gaidžio plunksnos šeriai. Iš abiejų pusių. Jie tikrai išskirtinai atrodo. Keturi šerno šeriai užpildo likusius ketvirtadalius. Keistas aprašymas, bet, manau, supratot.  

Surišus šerelius pavyniojamas pagrindas iš siūlo. Stengiamasi formuoti konusą, bet negalima pamiršti priekio, kad nebūtų per plonas.

Fazanas rišamas ant šerelių, o ne apačioje jų. Galai nukerpami pačiame priekyje – taip užtikrinamas pakankamas kūno storis priekyje, kad tolygiai pereitų į metalinį konusą.

Vilnonio siūlo sluoksnis musės gale. Jis užima apie trečdalį kūno ir yta pati storiausia, tad vienintelė išeitis yra superklijai. Be jų siūlas atsivynioja, nes tenka susukti kelias skirtingas apvijas. Siūlo galai įrišami iki pat storojo vamzdelio galo. Geriau bus, jei jie bus skirtigose musės pusėse: gausis tolygesnis kūnas. Nepamiršti palyginti kūno, kad būtų paruošta vieta akuotui. 

Akuotas – nieko ypatingo.

Musės priekis siekia apie 5 mm. Ribingas ir priekinis vilnonis siūlas įrišami taip, kad galai siektų storojo vamzdelio galą. Nepagailėti siūlo formavimui. Vilnonis siūlas vyniojamas vienu sluoksniu. Nepagailėti klijų priekyje, kad nenuslystų nuo laiptelio, kuris gaunasi tarp plonojo ir storojo vamzdelio. Galima klijais patepti kūno priekį, kad ribingas nenuslystų. 

Galima nė mazgo paskutinio nerišti, tik patepti gerai klijais ir uždėti volframinį konusą.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.