Kaip jau minėjau, tai yra dar vienas Red Frances variantas mano arsenale. Naudojamas toks pat volframinis konusas kaip ir prieš tai aprašytoje musėje: 5×5 mm. Skiriasi tik raudonos kūno dalies dydis ir akuoto forma. Kūnas gaunasi kiek tamsesnis, ne toks ryškus, nes yra pridengiamas akuotu. Beje, atkreipkite dėmesį, kad net ir stengiantis rišti kiek įmanoma tvarkingiau, musė vis vien gaunasi netobula: akuotas netaisyklingas ir bent vienoje vietoje lieka laiptelis – tarpelis tarp kūno ir metalinio konuso. Žuviai tai nė motais, bet man svarbu. Gal kada nors išmoksiu rišti gražiai…
Rišant 50/50 variantą raudonas kūnas yra maždaug tokio paties ilgio kaip ir volframinis konusas – apie 5 mm ilgio. Pradinis vamzdelis yra 10 mm ilgio. Viskas rišama taip pat kaip ir prieš tai, keičiasi tik akuoto rišimas. Čia naudojamas palmerio metodas. Aš jį įrišu 1-2 milimetrais toliau nuo musės galo, taip, kad liktų vietos dviems vilnonio siūlo apvijoms.
Šiuo atveju pasirinkau ne fazaną, o vištos plunksną. Nemanau, kad yra didelis skirtumas, ar uodega minkštė, ar kietesnė, nes dažniausiai musė juda labai greitai ir tikrai niekas nežiūri, ar šereliai labiau plazda, ar mažiau. Bet plunksnos pliusas tas, kad tai labai greitas metodas. Tiesa, reikia pripažinti, kad gal geriau būtų, jei plunksna būtų įrišama pirmiausiai, dar prieš ilguosius šerius, kas užtikrintų jos tvirtumą. Čia aprašyto metodo minusas tas, kad akuotas turi riziką nuslysti, nors taip dar ir nebuvo nutikę.
Visa musės forma (t.y. plonėjimas į priekį) sukuriami vedamuoju siūlu. Akuotas vyniojamas į priešingą pusę nei ribingas. Viskas yra ganėtinai elementaru.
Vienintelis niuansas, kurį pamiršau nufotografuoti, yra ribingo pradžia. Jei pradėsite vielutę vynioti nuo kūno galo, tai gausis šnipštas, nes jis nuslys. Todėl ribingas pradedamas iškart užpirmos vilnonio siūlo apvijos. Tai bus detaliai paaiškinta sekančios musės aprašyme.
