Ganėtinai keistas reikalas yra lydekų ir daugelio kitų žuvų žūklės draudimo nebuvimas jų neršto metu. Kiek galiu save atminti, visuomet baisiai aršiai kritikavau visus, kurie gaudo neršto metu ar netyčia pagavę pasiima žuvį, kuri tuo metu neršia. Čia, Švedijoje, tokias žuvis kaip lydekos žvejok į valias kada tik nori. Tiesa, Baltijos pakrantėje jau yra kelios dešimtys įlankų, kur žūklė draudžiama nuo sausio pirmos iki gegužės mėnesio. Bet dėl to, kad dabar tegali sugauti 20-30 lydekų įlankoje, kas, lyginant su ankstesniais dešimtmečiais, yra labai menkas skaičius. Todėl lydekas saugo. Gėlame vandenyje galima žvejoti kiek nori. Tiesa, rekomenduojama jas paleisti, bet apeliuojama į sąžiningumą ir asmeninę atsakomybę. Labai keista, kai esi pratęs, kad su pagaliu per galvą daužytų norėdami įkalti taisykles… Net sarkiai, kurių čia tikrai netrūksta, yra nesaugomi. Šalia mano namų teka upė, kur jie atplaukia neršti ir nėra jokio draudimo. Gali eiti ir gaudyti starkius. Ir, kas dar įdomiau, jų skaičius neribojamas. Aš manau, kad tai yra labai kvailas požiūris. Aš žinau, ką reiškia, kai žuvies nėra ir kai lupa kas tik nori ir kiek tik nori. Bet, žinoma, skirtumas nuo Lietuvos tas, kad čia niekas nelupa ir negaudo tų starkių nuo lizdų… Tik tuo pačiu, gal nereikėtų leisti kvailų vaivorykštukų į tą pačią upę. Bet ne man gi spręsti.

Šiemet žūkle nebaisiai sėkminga. Bet vis bandau tyrinėti apylinkes ir šį kartą nusprendžiau išbandyti ruožą, kuriame dar niekada nesu buvęs. Tai ta pati mano upė, kuri vėliau pavirsta į užtvanką su daugybe užutėkių ir protakų. Kadangi turėjau laisvą pusdienį, tai nulėkiau prasiplaukti su senuoju savo antinu, kuriam pakeičiau gondolas. Po praėjusios žūklės, kai pradėjo staiga leisti plaukiojant ant vandens, nusprendžiau nebežaisti. Tikiuosi, kad šį kartą laikys ilgai, bent keletą metų.

Oras ryte atrodė gražus ir malonus, apniukęs, kaip tik lydekoms. Žemėlapy mačiau, kad upė turi daugybę užutėkių, tad tikėjausi smagiai pažvejoti, mat ten tikrai turėtų būti susikoncentravusios lydekos. Bet realybė buvo visai kitokia: lydekos buvo itin pasyvios ir oras galiausiai labai subjuro. Šlapias sniegas, matyt, ir lydekoms nepadarė įspūdžio ir jos, matyt, kiek kitais reikalais užsiiminėjo. Vienintelė žuvis, kurią pagavau, buvo išpampusi nuo ikrų, tad kol kas dar anksti. Po kelių savaičių, kai bus šilčiau, reiks sugrįžti. Bet, matyt, grįšiu tik gegužės pabaigoj, nes dabar pats metas vėl traukti į Morumą ir tyrinėti kitas upes, nes tuoj tuoj prasidės lašišų sezonas. Tikiuosi, kad šiemet pavyks rimtai pažvejoti. Lydekų žūklė bus gerokai įdomesnė sušilus vandeniui, kai į trasą eis paviršiniai masalai. Uch, pasiilgau jau tų atakų ir šuolių…

Beje, išbandžiau naujuosius Gunnar Brammer kablius: Ahrex PR 378 GB Swimbait. Na, kol kas turėjau tik vieną kibimą, bet realizuotą ir kabliukas tikrai puikiai išvengia kliuvinių. Bus žiauriai smagu žvejoti tarp žolių ir lelijų! O ir ten, kur daug kliuvinių, šis kablys turėtų būti superinis pagalbininkas! Labai rekomenduoju. Be to, patarčiau peržiūrėti Gunnar youtube puslapyje esančius filmukus, kur jis pasakoja apie šiuos kablius ir įvairias konstrukcijas. Susirišau musę ant 6/0 kablio ir jis išties nuostabiai subalansuota. Gaudant plaukiančiu ar hover valu galima gaudyti visiškai netoli paviršiaus, o su intermedia šį musė tampa lėtai skęstančiu jerkbaitu. Manau, seniai nebuvo tokio proveržio kabliukų arenoje…

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.