Pagaliau kovas. Savaitgalį kaip tik buvo galima pasidžiaugti šilta saulute ir pasėdėti ant ledo. Taip, orai čia yra be galo keisti. Ledas buvo vos pora dienų kažkada gruodį, o tada lijo visą žiemą ir vėl netikėtai atšalo pirmąją kovo savaitę… Kelias naktis iš eilės termometro stulpelis buvo nukritęs žemiau minus penkiolikos. Neliko nieko kito, tik bandyti laimę ant ledo. Pirmą ir paskutinį kartą šiais metais. Nors, jei atvirai, mieliau vaikyčiausi ešerius, bet upėtakiai irgi tiks…

Atvažiavęs apsidžiaugiau, kad prie ežero buvo ir dar trys klubiečiai. Jei skęsiu, tai gal bent jau pagalbos sulauksiu. Jie jau susiruošę, tad pirmi lipa ant ledo. Valio, jis pakankamai storas ir atvažiavau ne veltui. Žūklės technika yra visiškai elementari, tad įmantrių pasiruošimų nereikia. Užtenka meškerės, visiškai nesvarbu kokios, bet naudoju kažkokį seną Larus spiningėlį su beinercine rite. Valas bent 0,25 mm, likęs nuo seno, kai dar Lietuvoje iš po ledo bandžiau vaikytis lydekas. Manau, tai buvo bent jau prieš septynerius metus. Prie valo rišu Kibs blizgę. Kiek teko žvejoti šiame ežere, tai nėra jokio skirtumo, kokia blizgė. Ji atlieka svarelio vaidmenį ir gal kažkiek vilioja žuvis iš tolo, bet, matyt, tiktų ir švino gabalas. Apačioje vietoje trišakio rišamas trumpas pavadėlis ir kabliukas, o ant jo viena ar dvi krevetės. Ir viskas. Įleidi į eketę, kilsteli virš dugno ir lauki. Galima judinti, krutinti, galima tiesiog laukti. Kimba visaip.

Gaila, bet šį kartą kibimas buvo labai prastas. Nors pirma žuvis užkibo gal po 10 minučių, bet antrojo kibimo teko palaukti gal tris valandas. Ledas plonas, pavojingas, tad niekur nepavaikščiosi… Bet, vis dėlto, įsidrąsinau ir nuėjau iki savo mėgiamausio iškyšulio. Ten negilu, vos pusantro metro, bet žuvis nuolat juda, tad sulaukiau ir kelių kibimų. Kadangi kibimas buvo prastas, tai užsidėjau net ir bemasalę avižėlę. Nekibo ir pavargau purtyti meškerėlę, tad palikau ją įmerktą. Gal po kokio pusvalandžio meškerėlės vos nenutempė upėtakis, bet bandydamas pakirsti paslydau, nugruvau ir koja užkliudė valą. Kas įdomiauia, valas nenutrūko, bet nulūžo kabliukas. Na va, kimba net ir ant bemasalės. Ypač, kai ji nejuda.

Kitą savaitę papasakosiu apie Adams. O balandžio 1 ir vėl atsidarys vakarinė pakrantė. Namelis užsakytas, chebra surinkta, belieka peržiūrėti muses, persirišti pavadėlius ir susikrauti mantą.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.