Kaip jau kažkada rašiau, 2020 metais gegužę žvejojau vos vieną kartą. Didelė klaida buvo, nes žuvies buvo laaaabai daug ir buvo galimybė kažką sugauti. Šiemet jau iš anskto susiplanavau laisvadienius ir net Justą prikalbinau atvykti pažvejoti. Žadėjau, kad bus labai gerai, žuvis bus, reikia tik musę į vandenį įmesti. Oj kaip aš klydau… Gamta turi savo planus ir viskas einasi taip, kaip einasi. Mums belieka tik prisitaikyti. Pavasaris, kaip žinia, buvo labai šaltas ir žuvis pradėjo intensyviai eiti tik gegužės pabaigoje.

Žvejojome tris dienas ir nesakyčiau, kad labai palaidai. Kėlėmės anksti ir stengėmės pirmieji atsidurti prie gero poolo. Bet, žinoma, tai ne visada pavykdavo. Be to, kai kurie poolai buvo vos ne visada užimti. Bet vis tiek beveik nebuvo taip, kad reikėjo sėdėti kažkur vienoj vietoj laukiant eilės. Tuo irgi galima užsiimti, jei yra noras, bet tai yra vienas nuobodžiausių dalykų kokie tik yra. Tad mes max valandą praleisdavom tokioj vietoj ir keliaudavom ieškoti kitų vietų, kur žvejų nedaug. Bet didžiausia problema buvo ta, kad žvejų buvo daugiau nei žuvų. Žodžiu, lengva nebuvo.

Apskritai, tą savaitę, kai mes buvome Morume, pagavimų buvo labai nedaug. Vos vienas kitas kibimas per dieną, daugiausiai pirmame pūle. Nors žvejojančių buvo daug. Tikslių skaičių nepasakysiu, bet koks šimtas per dieną nebūtų labai pro šalį. Tik matosi, kad visiems sunku. Laukia, vaikšto, mėto, bet daugiausiai bergždžiai. Matyt, didžiausia galimybė sugauti žuvį būtų koncentruotis pirmame pūle, bet ten visada labai daug žmonių. Bet jau yra minčių kaip apeiti šitą problemą kitais metais.

Manau, nuotraukose puikiai matosi, kad žūklė ganėtinai sekinanti. Bet tokia jau ta ankstyvo sezono žūklė. Ir ji ne vien tik Morume tokia pati. Tas pats jaučiasi net ir kitose upėse. Gal nebent kokioj Varzugoj šviežia žuvis reikštų garantuotą pagavimą. Bet bent jau iš mano asmeninių patirčių, tai šviežia žuvis yra keista žuvis. Teko ne kartą patirti situacijas, kai žuvies yra labai daug, bet ji nė velnio nekimba. Tas pats ir čia. Teko netgi geriausiame Morumo pūle žvejoti tą pat akimirką, kai yra žuvis, bet ji nė velnio nekimba. Ir didžiausia problema, kad negali efeketyviai bandyti naujų musių ir taktikų, nes už nugaros jau nerimsta koks vokietis ar danas.

O bet tačiau labai smagu buvo stebėti vietinius žvejus. Teko garbė tą padaryti 17 pūle. Ten nuvarėm kartą su Justu ir pamatėm tris vietinus. Yra tokia Condrup šeimyna, kurioje žvejoja mama, tėvas ir abu vaikai. Tai šį kartą tėvas su vaikais išlindo pameškeriot (jie gyvena vos ne ant 17 pūlo) Vyresnysis vaikis ir mėto geriau už mane ir Justą kartu sudėjus ir dar iš jo yra ko pasimokyti žvejojant. Pamatėme, kad reikia gerokai atsargiau gaudyti, stengtis visiškai nebristi ir apgaudyti arti kranto esantį pagilėjimą, pro kur didžioji dalis žuvų ir kyla aukštyn. Buvo žiauriai įdomu. Taip ava ir mokaisi…

Apibendrinant, pavasarį tikrai verta atvykti pažvejoti į Morumą. Tik reikia viską daryti ramiai, nesitikint prilupti velniai žino kiek žuvies. Taip, 700 sek per dieną yra daug. Bet už tai galima pasigrožėti išties įspūdinga upe su unikalia gamta, istorija ir žvejybos kultūra. Nusiteikimas yra viskas! Be to, tuo pačiu galima palėkti lydekų ar šlakių jūroje, jei sąlygos tampa sudėtingos. Labai rekomenduoju!

Šiam kartui tiek. O dabar einu rišti Ullsocken’ų armijos.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.