Mūšės

Pernai buvome pamišę dė klasikinių musių. Bet bėda ta, kad jų prisirišę nelabai ką supratome, kada kokias muses naudoti. Bendraudami su kitais žvejais ir nagrinėdami jų muses, pamatėme, kad jos yra visiškai kitokios. Ir jie turi teoriją, kuria vadovaujasi rinkdamiesi musę. Sužavėjo ir visiškas masalų paprastumas. Taigi susirišome ir mes tokių musių, kurios turi kelis svarbius elementus: lašo forma, pakankamas tūris, ryškus akcentas. Musės spalva pasirenkama remiantis apšvietimu: apniukusiu oru pilkos, baltos, žalsvos; šviečiant saulei geltonos, rusvos, oranžinės. Belieka pažaisti dydžiais ir daugiau nieko nereikia. Anksčiau būdavo taip, kad dėžutėje dešimt skirtingų musių, tačiau nė vienos net rišti prie pavadėlio nesinori, o dabar yra vienas esminis tipas ir skiriasi tik dydžiai bei spalviniai variantai. Paprasta ir efektyvu. O efektyvumu įsitikinome praėjusioje žūklėje.

Nors mūsuose visi (beveik) riša sparnus iš kailio, nes bijo plunksnų ir netiki, kad jos efektyvios, bet pabandykite ir pamatysite, kad plunksnasparnės niekuo nenusileidžia kailinėms.

Mes rišame labai paprastus sparnus iš kalakuto, kurie puikiai atrodo ir lengvai paklūsta manipuliacijoms. Kūnams pradėjome naudoti sintetinius dubingus, kurie gal kiek labiau vilioja žuvis. Nors ryškūs akcentai surišti daugiausiai iš ruonio. Priekinis akuotas vyniojamas priekyje sparno tam, kad suteiktų daugiau tūrio, nes dedant sparną ant jo, musė gerokai suplokštėja. Tai gal labiau tinka šiltam vandeniui, tačiau dabar norisi kiek riebesnio masalo. Gaigalas labai gražiai apgaubia visą musę, o jį padažius (ar nusipirkus įvairesnių spalvų 🙂 galima gauti labai įdomių variantų.

Beje, dabartinėms sąlygoms muses rišame riebias, gal net kiek perkrautas.