Viskas, baigėsi sezonas. Nepasakyčiau, kad aš labai gerai jį išnaudojau, nes nuo pavasario iki vasaros vidurio buvau visiškai išsiblaškęs ir galvoje sukosi mintys apie upėtakius, lydekas ir šlakius. Todėl gegužę Morume tebuvau vieną vienintelį kartą. Buvo labai keista žūklė, nes kėliausi labai anksti, važiavau nevalgęs ir visą dieną valkiojausi kaip lavonas. Negaliu pasakyti, kad žvejojau neatsakingai, bet tikrai buvo galima ir geriau. Antroje sezono pusėje susiėmiau ir pasistengiau ne tik žvejodamas, bet ir, svarbiausia, susidėliodamas laisvą ir darbo laiką. Kol kas tai tik pirmi metai Švedijoje, tad ne viskas iš karto dašunta. Bet jau esu visiškai tikras, kad kitais metais skirsiu žymiai daugiau laiko lašišoms. Tam yra visos galimybės, tad reikia jomis pasinaudoti.
Nors šiemetiniai metai gegužės mėnesį buvo išskirtiniai žūklės atžvilgiu, tačiau aš realiai nežvejojau. Taip, aš esu durnas. Bet užtai jau nuo rugpjūčio pabaigos iškojau laimės Morume. Viso gavosi trys žūklės, išdalintos per septynias dienas. Pirmoji žūklė buvo sunki, nes vandens temperatūra buvo virš 20 laipsnių celcijaus. Žinoma, kai tik išvykau, pradėjo lyti ir visos tos žuvys, kurių mačiau labai daug, pradėjo kibti. Užteko lietaus ir temperatūros kritimo iki 18 laipsnių. Bet užtai ištyrinėjau visiškai naujus ruožus, kurie man labai patiko. Kai atvažiavau antrą kartą, vanduo jau buvo 15 laipsnių. Šį kartą antrą žūklės dieną sugebėjau suvilioti nedidelį patinuką. Pernai atrastame ir, rodos, kitų žvejų labai retai lankomame pūle.
Trečia žūklė rugsėjo gale, žinoma, buvo įspūdingiausia. Viso sugavau tris žuvis ir viena atitrūko: įsipainio tarp akmenų ir nutraukė musę. Buvo labai smagu bastytis Morumo pakrantėmis, miegoti tamsiame eglyne, kur lankosi tik šernai, briedžiai ir pelės. Viena pelė net įsisuko į maisto atsargas, kurias palikau kuprinėje po hamaku. Matyt, tai buvo laimingiausia tos pelės gyvenimo diena. Gauti prisiėsti sviesto tiek, kiek tik telpa. Tik va šernai naktim nervina, nes labai kriuksi ir pažadina. Po to būna sunku užmigti.
Žūklės taktikos atžvilgiu stengiuosi greitai keisti vietas, bandyti naujas muses, pravedimus ir valų kombinacijas. Manau, šiemet visai nemažai atradau, bet liko dar labai daug. Matyt, įdomiausia buvo sugauti lašišą labai ramiame, beveik stovinčiame vandenyje. Tokių ramių pūlų yra ir žemutiniuose ruožuose ir jie labai mėgstami daugumos žvejų. Nors visi gaudo skirtingai, dauguma stripina. Kitaip sakant, aktyviai surinkinėja valą. Realiai, tai visos mano šiemet sugautos žuvys, kibo aktyvaus pravedimo metu. Kadangi vandens lygis nebuvo labai aukštas, tai ir srovė daug kur netolygi ar lėtesnė nei optomali. Todėl net ir greitokas valo surinkimas aštuoniuke padeda išjudinti musę. Tuo galima lengvai įsitikinti užsidėjus hičą, kuris visą laiką matosi. Jei valas paliekamas likimo valiai, musė iškart praranda greitį ir judesį. Man labiau patinka, jei musė juda ir aktyviai plaukia. Bet tai tik mano nuomonė, o žuvys kimba visaip.
Tikiuosi, kitais metais situacija su COVID-19 bus stabili ir bus galima keliauti. Aš pats jau turiu keletą idėjų, bet gal ir kam nors iš LT bus įdomu atkeliauti į Morumą. Gal kada net pasidalinsiu atradimais, jei tik bus ūpo 🙂
