Savaitgalį buvome pažvejoti su Remigijum iš oldstyleflies psulapiuko. Pokalbis ir žūklė sukėlė nemažai minčių apie viską, tad gal pasidalinsiu jomis kartu su keliomis nuotraukomis.
Šiomis dienomis susidaro įspūdis, kad senosios musės tampa ganėtinai populiarios. Net ir mūsų Lietuvėlėje galima būtų suskaičiuoti bent penketą – šešetą žmogelių, kurie domisi ir bando raišioti klasikines muses. Kiekvienas turi savų priežasčių, tačiau dažniausia yra ta, kad šios musės yra gražios. Aš jas taip pat rišu būtent dėl to. Bent jau aš netikiu, kad jos yra kuo nors pranašensės už modernias muses ar jose yra kažkokių galių, kurios labiau vilioja žuvis. Mane žavi tai, kaip jos sukurtos, kokie spalvų deriniai, medžiagų išdėstymai ir tai, kad chebra rišo jas rankytėse. Žūklėje tokias muses malonu naudoti.
Didžioji dalis žvejų riša modernias muses, kurių esminis elementas – sparnas iš vienokio ar kitokio plauko. Tokį sparną yra lengviau uždėti ir musės atrodo išties puikiai. Susiformavo ištisa teorija apie tai, kokia musė turi būti: skaidri, lašo formos, judri, susilieti su fonu, tačiau tuo pat metu ir išsiskirti… Mes viską bandome teorizuoti, nes tai suteikia daugiau tikėjimo savimi ir pasauliu. O ar taip jau svarbu žuviai – keblus klausimas.
Apie tai, kas išvis svarbu žuviai, matyt, niekada neatsakysim. Vieni siekia visiško idealo ir šventai tiki, kad musė turi būti tobulai subalansuota, turėti tam tikrą formą ar tam tikras detales. Tačiau, kaip teko įsitikinti ne kartą, kimba ant baisių musių, ant kreivų musių, besisukančių apie savo ašį, neproporcingų ir neatitinkačių idealių standartų. Nes esmė yra ne detalėse. Nors gal net ir nesvarbu, kame esmė. Gal reikia tik žvejoti daugiau.
Kažkas panašaus yra su valais. Buvo toks metas, kai visi naudojo tik skagitus, nes taip reikėjo. Po to įsigalėjo skandinaviškos galvos, underhando religija. Savaitgalį pabandžiau spey šniūrelį su 16,5 m ilgio galva. Tokio kaifo mėtant dar nebuvau patyręs. Ir mano Vision CULT DH 9 klasės 14’7″ sužibėjo visai kitomis spalvomis… Manau, toks valas rudeninėje žūklėje būtų labai labai labai naudingas, nes tiesiog pakėlei ir numetei, be jokių surinkinėjimų, runingo painiojimosi ir panašių nesąmonių. Išvada ta, kad viskas turi savo vietą: nori mėtyti dideles muses ir jas skandinti – dedi skagitą, nori žvejoti vidutinėmis ir mažomis musėmis prisitaikydamas prie įvairiausi sąlygų – dedi scandi, nori maloniai toli mėtyti nedickas muses, dedi spėjinį šniūrą.
Iš visų šitų sapalionių svarbiausia tai, kad nereikia perlenkti lazdos ir sakyti, kad tik viena ar tik kita yra geriausia. Geriausia yra kuo daugiau laiko praleisti prie upės ir žvejoti taip, kaip TAU pačiam labiausiai patinka.
