Nors Lietuvoje lašišų jau artėja link pabaigos, man jis jau baigėsi rugsėjį. Gal ir visai įdomu būtų pasitrainioti ir Šventosios pakrantėmis, bet šiemet žvejojau pakankamai daug. Nors ne visi planai buvo įvykdyti šimtu procentų, bet ir įgyvendinti du trečdaliai sezono planų yra geriau nei nieko. Be to, šiemetinis sezonas man buvo pats rezultatyviausias. Tai tik dar kartą įrodo, kad lašišos nepagausi gulėdamas ant sofos ir dūsaudamas apie problemas, kurios neleidžia nuvykti prie upės. Nors, reikia pripažinti, kartais tos problemos yra tokios rimtos, kad gal jau ir niekada prie upės nebenulėksi. Todėl reikia naudotis kiekviena galimybe, kol yra proga.

Iš pradžių norėjau trumpai apžvelgti visą sezoną ir įkelti kelias įsimintinesnes nuotraukas. Bet stengiantis atrinkti nuotraukas pamačiau, kad galima pasidalinti daugiau įspūdžių. Tad bus ne vienas įrašas, o keli. Bent jau du apie pavasarį ir vienas iš vasaros. Taip pat vienas rudeninis. Pasirodo, tikrai daug šiemet žvejojau…


Šį kartą papasakosiu apie pavasarį. Trumpai, nes žūklių buvo daug. Ir gal kiek daugiau galėsite pamatyti iš nuotraukų.

Šiemet buvau užsibrėžęs tikslą sugauti sidabrinę lašišą. Labai stengiausi tą padaryti, bet, žinoma, tai nepavyko. Matyt, reikėjo labiau stengtis. Pavasarį daugiausiai laiko praleidau Morume, bet aplankiau ir tris naujas upes vakarinėje Švedijos pakrantėje. Buvo įdomu, tačiau nerezultatyvu, jei viską matuosime pagautų lašišų skaičiumi. Vis dėlto, patirtis dažnai turi dar didesnę naudą, tad gal bus geriau ateinančiais sezonais. Morumas tampa vis labiau pažįstamas, tad ten ir koncentravau didžiausias pastangas. Upė yra laukinė (na, beveik) ir vietos joje tiek, kad visiems užtenka. Nors tam tikrom savaitėm žvejų tikrai daug, kiekvienas gali rasti savo “slaptą” vietelę.

Pavasarinė žūklė Morume gerokai skiriasi nuo rudeninės. Mano pastebėjimais galima ją suskirstyti į du etapus: ankstyvas pavasaris ir gegužė – birželis. Pirmosios dienos po atidarymo (kovo pabaigoje) būna itin rezultatyvios ir sugaudoma labai daug keltų, šlakių ir šviežių hibridų. Tai tęsiasi iki gegužės pradžios su mažėjančiais sugavimai. Balandžio pabaigoje jau pradeda eiti šviežia žuvis. Ją nėra lengva sugauti, tad labai didelė garbė ir pasiekimas pagauti balandžio lašišą, taip vadinamą “april lax”. Gegužės pradžioje žvejų yra, bet nebaisiai daug. Jaučiasi šiokia tokia įtampa, nes visi stebi ir lauka, kada gi pagaliau ateis pirmosios bandos.

Dažniausiai 19-20 savaitę prasideda rimtas ėjimas, bet viską lemia orai. Esant šiltai gegužei ėjimas bus ankstesnis, o jei šalta – vėliau. Šiemet žuvis pradėjo eiti rimtais kiekiais 21 savaitę. Buvo šiokia tokia panika, ar žuvies išvis bus, nes žmonių buvo gerokai daugiau. Bet žuvis atėjo. Tik mano koziriai ir laisvos dienos jau buvo išnaudotos… Buvo net Justas atvažiavęs ir tris dienas intensyviai žvejojom, bet apie tai papasakosiu sekančiame įraše. Viską sudėjus, pavasarį žvejojau Morume gerą savaitę, bet sugavau tik hibridą, kelis šlakiukus ir lydeką. Pavasarinė žūklė yra daug reikalaujanti ir žuviai rūpi kuo greičiau kilti aukštyn, o ne ginti savo stovėjimo vietą, tad žvejoti yra gerokai kebliau nei rudenį. Tikiuosi, kitais metais bus geriau.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.