Keistas, tačiau pakankamai malonus yra šis pavasaris. Jau šilta, lyg balandžio pradžia būtų. Jau net žolė ima kaltis, pumpuriukai – ir ne tik mieste! Paukščiai apsvaigę nuo meilės dainų. Ir oras išpuolė puikus, tad kaip galima laisvą minutę praleisti ne prie upės?
Susitinkam su Jotautu – puikus žmogelis. Skundžiasi, kad nesiseka su upėtakiais, tačiau negalima taip sakyti, juk dar nė upės nepasiekiam. Naktį lijo ir visai dienai pranašavo lietų, tačiau nuvažiavę iki tikslo pamatom, kad vanduo tobulas. Puikaus skaidrumo, lygio… Na, seniai tokį ir bematyti teko. Smagu. Ir lietaus nėra, tik senovinius eglynus lengvas ūkelis dengia.
Šiandien smagu ne tik dėl to, kad pažvejoti pavyko, bet ir naują kotą turiu: Vision GTfour 5 klasės, 8’6” ilgio. Prisipažinsiu, visuomet buvau skeptiškai nusiteikęs penktukų atžvilgiu. Na, man jie atrodė ne tokie faini ir smagūs kaip ketvirtukai. Pastarieji rodėsi daug universalesni ir malonesni žvejoti. Tačiau šį kartą nustebau. NUO-STA-BUS kotas. Puikiai subalansuotas. Rodos, rankoje nieko nejauti, tačiau jėgos turi gerokai daugiau nei mano SAGE ketvirtukas. VIBE 85 skęstančiu galu numeta per visą upę be pastangų (metant žiediniu ar spey metimu, žinoma). Valas, aišku, irgi neprastas, nes ir 2 nr. mudlerį neša puikiai. Ir ilgis koto labai tinkamas. Aišku, tie keturi coliai gal daug ir nesudaro, tačiau vis tiek tupint po medžių šakomis metimui praverčia. Žodžiu, likau labai maloniai nustebęs.
Tokios pirmosios mintys. Net susikaupti žūklėje buvo sunku. Vis kvailų klaidų pridarau, tačiau po truputį slenkame žemyn apmėtydami perspektyvesnes vietas. Kažkaip net norisi plaukiančio valo, gal lėčiau pravesti, užmesti ten, kur su skęstančiu iškart masalą ištempia ar skandina per daug. Tačiau vieno pravedimo metu pajuntu lengvą timptelėjima. Žuvis. Uj, kaip smagu. Metu dar kartą – netiksliai, kiek per arti. Kitas metimas jau geresnis, masalas panyra ir pajuntu svorį – yra! Et, mažas. Bet ką padarysi, vis tiek žuvis, o tai svarbiausia. Ir naujas kotas pakrikštytas.
Jotautui sekasi kiek prasčiau. Nežinia dėl ko, bet labai daug masalų paaukoja. Dėžutė pradžioje buvo pilnutėlė. Bet nieko, reikia atiduoti duoklę ir upei. Bus proga dar parišti, rankeles pamiklinti. Žūklės pabaigoje sulaukia ir kibimo, tačiau antrą kartą žuvis kibti asisako. Aš taip pat daugiau nieko nepagaunu. Nieko, būna ir taip. Svarbu, kad žinau, jog žuvies čia yra. Dar labiau atšilus orams bus gerai. Bus labai gerai.
Smagu.
