Strymerių metas. Pats gazas. Nors realiai, jais galima žvejoti visą sezoną. Anktsti ryte, vėlai vakare. Kai nėra jokių baidarininkų, upė tyki, rami. Nors jau daug apie juos kalbėta parišimuose, nemažai informacijos internete, bet galima ir pasikartoti. Taigi keli žodžiai apie du man asmeniškai labiausiai patinkančius strymeriokus.

Woolly bugger

Tai legendinė musė, naudojama jau daugiau nei pusę amžiaus visuose pasaulio vandenyse. Tikrai nuostabus masalas. Dar Izaokas Waltonas ir Charlzas Cotonas XVII amžiuje savo knygose aprašė muses su akuotu per visą kūną – palmerius. Viena žinomesnių, plačiai naudojamų ir šiandien, yra Soldier Palmer. Vėliau atsirado Woolly Worm, o iš šios, kaip manoma, gimė jau ir pats Woolly Bugger’is. Tai nutiko Pensilvanijoje, stovelyje, priklausančiame Russelliui Blessingui. Jis surišo didelio į apsiuvą panašaus vabzdžio lervos imitaciją, bet taip jau išėjo, kad musė imituoja beveik viską, kas gyvena vandenyje. Tai tikrai viena gyvybingiausių musių.

Šiuo metu bugeriukų rišimo variantų yra pačių įvairiausių. Bet iš esmės tai tik palmeris su uodega iš marabu. Šiais laikais bugeris evoliucionavo tiek, kad uodegai naudojamos plunksnos, kailiai ir sintetika. Kūnas nebūtinai turi turėti apvyniotą plunksną. Tokiu atveju naudojamas išpešiotas dubingas. Dar daugiau gyvybės musei suteikia guminės kojytės. Atsirado net mudlerio ir bugerio hibridas – Bow River Bugger. Trumpiau tariant, laisvė fantazijai ir išmanumui. Bet pradedančiajam geriau per daug nenuklysti nuo klasikos. Iš pradžių trūksta pasitikėjimo savo musėmis, o surišus įprastą variantą žinai, kad jis patikrintas ir efektyvus. Tikėjimas masalu yra vienas esminių sėkmės elementų.
Woolly Bugger receptas yra labai paprastas ir rišimo technika visai nesudėtinga. Verta atminti kelis dalykus:

• Kūnui formuoti naudojama medžiaga, vadinama shenille, pagreitina ir supaprastina rišimą. Bet tam puikiai tinka ir dubingas. O rišant nedidelius masalus kūną galima suvynioti iš plunksnos, naudojamos uodegai.

• Visada sutvirtinkite palmeriui naudojamą plunksną vielute, nes kitaip musė bus vienkartinė- musė bus ilgaamžiškesnė.

• Spalvos – juoda, alyvuoginė (olive), ruda, geltona, balta. Kitų spalvų galima visai neturėti, jei tik arsenale yra juodas Woolly Bugger’is. Tai yra tikrų tikriausias žudikas. Mes šiaurėje dažniausiai vien jais ir gaudome. Labai patogu, nes galima greitai patikrinti, ar yra gyvybės duobėje, ar geriau plaukti toliau.

Žūklės taktika niekuo neypatinga. Galima žvejoti tiek prieš srovę, tiek pasroviui. Bet, lyginant su kitais masalais, bugeris labiausiai tinka žūklei prieš srovę, kadangi geriausiai skęsta, o nešamas srovės labai viliojančiai papučia uodegą ir plazdena kiekvienu akuoto šereliu. Gaudoma plaukiančiu valu: metimas prieš srovę ir valas surenkamas taip, kad musė plauktų kartu su ja ar kiek greičiau. Kibimas matomas iš valo galiuko niurktelėjimo.

Muddleris

Mudleriukas pirmą kartą dienos šviesą išvydo 1937 m. Minesotos valstijoje, JAV. Jį sukūrė Donas Gapenas, norėdamas imituoti vietinius kūjagalvius. Vėliau musė išpopuliarėjo visame pasaulyje ir dabar ją galima rasti kiekvieno žvejo dėžutėje. Ši musė tokia populiari dėl savo universalumo ir galimybės panaudoti pačias įvairiausias medžiagas. Bet pats svarbiausias elementas yra galva iš susuktų ir apkirptų stirnos kailio šerių. Likę elementai ribojami tik žvejo fantazijos. Bet priklausomai nuo medžiagų, naudojamų sparnui, išskiriami trys pagrindiniai variantai:

• Muddler – klasikinis mudleriukas su uodega ir sparnu iš kalakuto plunksnos segmentų. Tokiems masalams galima priskirti ir paprastesnius variantus, kai naudojamas sparnas tik iš elnio, stirnos, lapės ar voverės uodegos.

• Spuddler – uodega ir sparnas iš plunksnų. Man jis labai patinka ir pateikiu rišimo seką žemiau.

• Zuddler – tai zonkerio ir mudlerio hibridas. Galva iš stirnos šerių, o sparnas iš kiškio kailio juostelės. Auksinis alyvuoginis (golden olive) spalvinis variantas yra tikras žudikas tuo metu, kai upėtakiai aršiai medžioja varles.

Kokį mudleriuko tipą išsirinkti – skonio reikalas. Mes labiausiai mėgstame spudlerius, nes jie labai judrūs, lengvai surišami ir puikiai imituoja kūjagalvius ir varles. Dėžutėje privalu turėti ir zudlerių, ypač jau minėtosios auksinės alyvuoginės spalvos.

Taktika žvejojant mudleriais yra labai paprasta. Metame masalą pasroviui 45 laipsnių kampu ir pravedame puslankiu. Angliškai toks pravedimas vadinamas down and across. Naudojamas skęstantis ar skęstančiu galu valas. Sekliuose upeliuose ar vasarą be problemų galima naudoti plaukiantį valą, o prireikus pririšti skęstantį pavadėlį. Be problemų galima gaudyti ir masalą metant prieš srovę, kad šis plauktų kartu su ja.

1 COMMENT

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.