Kažkaip nori nenori susimąstai kartais apie gyvenimą ir jo prasmę, kur link jis juda. Šiomis dienomis per visus informacinius kanalus iškeliamas ekonomikos kultas: visi privalome daryti viską, kad tik ji augtų. Visa kita nelabai įdomu. Svarbu, kad turėtumėme kuo daugiau popierėlių ir metaliukų, už kuriuos galėtumėme nusipirkti kuo daugiau šlamšto. Ir taip gyvenam, gyvenam, gyvenam vis galvodami, kad va...
Pirmą kartą apie šią knygą išgirdau iš Peterio kai viešėjome Danijoje. Jis papasakojo apie tai, kad vaikystėje ir paauglystėje buvo pamišęs dėl karpių. Kadangi dėl knygų jis ne ką mažiau pametęs galvą, tai tuo metu jam įkvėpimo šaltiniu buvo Chris'o Yates'o knyga "Casting at the sun". Joje aprašytas šio legendinio britų žvejo gyvenimo kelias nuo vaikystės iki 1980 metų,...
Per kelerius metus pavyko sukaupti nedidelę bibliotekėlę. Mūsuose kažkaip nėra populiaru skaityti ir rašyti žvejybinę literatūrą, tad tenka siųstis iš Anglijos, kur šio gėrio labai daug. Dėkui Dievui, kad dabar nebe gūdūs sovietiniai laikai ir galime laisvai parsisiųsti viską, ko tik norime. Taigi pas mane karts nuo karto lentyna pasipildo knyga apie žūklę. Didžioji dalis yra apie lašišines muses....
Kasdien internete galima rasti vis naujų filmukų apie žūklę. Jų kokybė vairuoja nuo puikios iki labai prastos. Tačiau man asmeniškai nė vienas jų nė iš tolo neprilygsta "A Passion for Angling" serijai. Tai turėjo būti juodo darbo rezultatas. Tuomet nebuvo dar kompiuterių, vien tik rankytės ir galva. Tai visiškai nerealūs vaizdai, pasakojimas, minits ir esmė. Be jokių paslėptų...
Brangūs tautiečiai, nežinau, kiek žmonių skaito ir karts nuo karto aplanko mūsų puslapį, bet gal bent kelis žmones tai paveiks, gal pasidalinsit internete ar kur kitur. Noriu pasakyti, kad man gėda būti lietuviu. Ne dėl to, kad aš nemyliu šios žemės ar jos praeities, o dėl to, kad pusė, jei ne daugiau tautos yra išbadėję. Ir tai nėra elementarus...
Žieminės žūklės gana. Net labai. Prastesnę žūklę dar reiktų prisiminti. Nepažįstu šio ežero, nieko apie jį nežinau. Vytas, kuris čia visą gyvenimą gaudo, mėgsta tik karšiokus ramiai sau traukti. Aš ieškojau ešerių. Vieną gerą radau, bet ir tai netyčia. Žodžiu, kol kas poledinės žūklės užteko per akis.
Pasisekė tik tiek, kad pakliuvo galimybė nulupti žiauriai gerulių skalpų. Ujujuj kokie...
Kaip jau minėjom, mintys sukasi apie kitą sezoną. Reikia kabliukų, kaime auga gaidžiai, fazanai ir kalakutai... Reiks įsigyti kelis mėlynuosius ausytuosius ir porelę deimantinių fazanų. Pataruosius jau pernai tuėjome, tik kažkodėl jie susirgo ir numiro. Išliko auskinių porelė, kurie atvedė septynis fazaniukus, iš kurių penki patinai. Kitais metais aukščiausios kokybės auksinio fazano plunksnų perteklius bus!!
Prieš savaitėlę nukirsdino patiną...
Sveikinam visus su sezono satidarymu! Nuo šiandien galima jau legaliai žvejoti kiršlius. Va sėdžiu sau darbe ir mąstau, kad, vis dėlto, tai žuvis, kažkada buvusi mūsų svajonių objektu. Juk būtent jie paskatino keliauti, domėtis šiauriniais kraštais. Ėch, smagu buvo traukti taparus Urale... Kaip mes tada važiuodami krykštavom: "Nors vieną 50 cm!". Visai smagu buvo ir Timane, jei jie nekibdavo...
Metų pradžia šiemet pasitaikė itin šilta, net naktimis termometro stulpelis pakildavo virš nulio. Upės neužšalusios, vandens lygis visai neaukštas, skaidrus. Jautėmės kiek užsisėdėję namie, todėl nusprendėm atsidaryti sezoną. Bet ne tradiciškai, kaip kasmet, ieškodami upeliuose aptingusio, beveik miegančio upėtakio ar bandydami išerzinti viduržiemio aštriadantes. Čiupome dvirankius, krūvas muselių, gerą nuotaiką ir eksprontiškai išlėkėme pas braliukus šiaureje. Dar neprašvitus jau...
Nežinau kodėl, bet visus metus gerokai snaudėme. Nei žvejojome, nei labai rimtai rišome. Tiesa, pradėjome klasiką raišioti, bet čia visai atskira kalba ir reiks dar labai daug ką išmokti. Vis dėlto, dabar jau ima svilti padai ir širdis krūtinėje dažniau stuksi pagalvojus apie šiemetinę kelionę ir tai, ką mes bandysime sugauti. Gana tų pusmetrinių kiršlių ir šlakių, reikia gaudyti...