Skandinavija

Valio, Justas vėl pažvejojo Mörrume. Buvo gerai. Nors ir ne taip gerai, kaip praėjusiais metais, bet vis dėlto gerai. Žvejojome visą praėjusią savaitę, visas penkias dienas. Šiemet sutapo, kad tai kaip tik buvo paskutinė sezono savaitė. Žiauriai gerai pastovyklavom ir pažvejojom. Dienos, žinoma, viena su kita susiliejo, tad gal net ne viską tiksliai beprisimenu. Pirmadienį Justas labai operatyviai atskrido iki...

Viskas, baigėsi sezonas. Nepasakyčiau, kad aš labai gerai jį išnaudojau, nes nuo pavasario iki vasaros vidurio buvau visiškai išsiblaškęs ir galvoje sukosi mintys apie upėtakius, lydekas ir šlakius. Todėl gegužę Morume tebuvau vieną vienintelį kartą. Buvo labai keista žūklė, nes kėliausi labai anksti, važiavau nevalgęs ir visą dieną valkiojausi kaip lavonas. Negaliu pasakyti, kad žvejojau neatsakingai, bet tikrai buvo...

Nuo vaikystės galvojau, kad Švedija - tai lydekautojo meka. Čia kiekvienoje kūdroje plaukioja metrinės lydekos ir kimba viena po kitos. Bent jau kažkur giliai mano galvoje knibždėjo tokios mintys. Realybė, žinoma, kiek kitokia. Pirmiausiai, ne kiekvienoje kūdroje plaukioja metrinės lydekos, bet jų yra daug. Nepalyginamai daugiau nei Lietuvoje, bet lydekos dažnai užsiima savo lydekiniais reikalais ir jas sugauti nėra...

Nors Lietuvoje lašišų jau artėja link pabaigos, man jis jau baigėsi rugsėjį. Gal ir visai įdomu būtų pasitrainioti ir Šventosios pakrantėmis, bet šiemet žvejojau pakankamai daug. Nors ne visi planai buvo įvykdyti šimtu procentų, bet ir įgyvendinti du trečdaliai sezono planų yra geriau nei nieko. Be to, šiemetinis sezonas man buvo pats rezultatyviausias. Tai tik dar kartą įrodo, kad...

Toks jau esu, kad rašau retai. Tiesiog nebesu to amžiaus, kai viską reikia kelti į internetą, kad gauti bent jau kelis laikus. Nors, gerai pagalvojus, gal vis dėlto ir įkeliu. Tik tą darau instagrame. Hm, reiks įsikelti instagramo karuselę ir čia puslapy. Bus daugiau laikų iš kokių penkių žmonių, kurie vis dar karts nuo karto paskaitinėja sapaliones šiame puslapyje....

Taigi štai pagaliau atėjo pavasaris ir mes išlindome iš savo urvų. Gal kiek ir gėda prisipažinti, tačiau po kelionės į Timaną visai pagedome, nes žūklė tapo nebe tokia įdomi. Anksčiau sugebėdavome kiekvieną savaitgalį keliauti prie upės ir žvejoti siekiant kokio nors tikslo: pagauti upėtakį, įvaldyti nimfą, sausą musę ar panašiai. Šiaurėje atsigaudėme taip, kad nebeliko tiek entuziazmo veltui bastytis...

Kartais net ir aklai vištai pasiseka rasti grūdą. Šį kartą man labai nerealiai nuskilo. Prieš kokį mėnesį sužinojau, kad buvau priimtas į vietinį žvejų klubą. Tai senas klubas, įkurtas dar gūdžiais 1961 m. Vadinasi "Värnamo sportfiskeklubb" ir daugiau galite pasiskaityti čia. Pagaliau būsiu ne toks vienas. Gal :D Bet smagiausia, kad galėsiu žvejoti tiek, kiek tik širdis geidžia. Ir plaukioti...

Kaip žinia, šiemet niekur nekeliavome, nes pažadėjome atiduoti duoklę draugėms, šeimoms, darbams... Tiksliau, rimtai nekeliavome. Justas su Aistėja nusprendė važiuoti į pietus, kur gyvena barakudos, bet daugiausiai uoste, kuriame draudžiama žvejoti. Aš gi negalėjau išsižadėti šiaurės ir nusprendžiau išbandyti savo draugę Korneliją. Į Rusiją, savaime suprantama, negalėjome vykti. Ir visai ne dėl Putlerio, o dėl to, kad ten daug...

Jau pusmetį gyvenu Švedijoje. Tai visai nėra ilgas laiko tarpas, bet po truputį bandau atradinėti aplinkines vietas. Dažnai sekasi vidutiniškai, bet kartais ir visai puikiai. Nors žvejoti tenka toli gražu ne tiek, kiek norėtųsi. Kai nebesi studentas, tenka savo laiką dalinti taip, kad kuo daugiau jo liktų šeimynai. Ir visai nesiskundžiu, nes su vaikais būna itin smagu. Gyvename Smålande,...

Man, kilusiam iš Dzūkijos glūdumų, kur vanduo teka mažutėmis upėmis ir telkšo nedideliuose ežeruose, jūra - sunkiai suvokiama. Manau, tai nėra vien tik vandens telkinys, o gyvas, nuolat besikeičiantis padaras. Vanduo, žinoma, visurs yra vanduo. Bet upėje viskas yra aišku: tėkmė yra lėtesnė ar greitesnė priklausomai nuo gylio, vandens kiekio ir kliūčių. Galima lengvai nuspėti žūklės sąlygas stebint orus....