Lapkričio 10 d. įvykęs tradicinis vikingų klubo renginys nurovė man stogą. Po Putoranų kelionės aprimau, Justas taip pat. Bet Kęsto pasakojimas apie jo žygį iš Jakutsko į Ochotską buvo šis tas neįtikėtino. Tokį poveikį juntu gal tik antrą kartą. Pirmasis buvo prieš ketverius metus, kai buvo pasakojama apie žygį į Poliarinį Uralą ir pamačiau kiršlio nuotrauką. Jo dydis, matyt,...
Kaip žinia, šiemet niekur nekeliavome, nes pažadėjome atiduoti duoklę draugėms, šeimoms, darbams... Tiksliau, rimtai nekeliavome. Justas su Aistėja nusprendė važiuoti į pietus, kur gyvena barakudos, bet daugiausiai uoste, kuriame draudžiama žvejoti. Aš gi negalėjau išsižadėti šiaurės ir nusprendžiau išbandyti savo draugę Korneliją. Į Rusiją, savaime suprantama, negalėjome vykti. Ir visai ne dėl Putlerio, o dėl to, kad ten daug...
Rugpjūčio 27, antradienis
Miegoti buvo šilta, tačiau visai nesmagu: užmigti buvo sunku, visi daug kartų nubusdavome. Taigi ryte jautėsi nuovargis. Tačiau galimybė išsivirti pusantro katiliuko košės labai nudžiugino – vis tiek ne savo atsargas naudojame, o ir Valera kruopas tik šunims šerti naudoja. Nors mėsos su taukais vos po trečdalį šaukšto gavosi, tačiau tokios sočios ir skanios košės dar nevalgėm.
Po...
Nuo pat Naujųjų skaičiavome dienas ir laukėme kol pagaliau atleis ledus šiaurėje. Pagaliau sulaukėme ir pasitaikius pirmai progai išrūkome. Jau kelias žinomas, belieka tik kelis kartus pasitikrinti. Pasiekus tikslą jau išaušta šviesus, gražus ir saulėtas; žiemą buvo gerokai tamsiau. Licencijos nusiperkam, leidimais pasirūpinome dar sausį, belieka tik lėkti prie upės.
Naktį pašalo, tad viskas padengta šerkšnu - gražu. Upės pakrantėse...
Rugpjūčio 20 d., antradienis
Gera pabusti ir nejausti alkio. Pusryčiai pas mus taip pat šventiniai: kondensuotas pienas, kurį sugebėjome išsaugoti 16 dienų (jį mes paėmėme dar meteorologo namelyje). Kaip gardu buvo gerti kavą su kondensuotu pienu ir net kelis šaukštus aplaižyti!
Dar vakar pastebėjome, kad turime problemų: vienos katamarano gondolos viršutinė dalis leidžia orą, tad ją reikia papildyti kas 20 minučių....
Metų pradžia šiemet pasitaikė itin šilta, net naktimis termometro stulpelis pakildavo virš nulio. Upės neužšalusios, vandens lygis visai neaukštas, skaidrus. Jautėmės kiek užsisėdėję namie, todėl nusprendėm atsidaryti sezoną. Bet ne tradiciškai, kaip kasmet, ieškodami upeliuose aptingusio, beveik miegančio upėtakio ar bandydami išerzinti viduržiemio aštriadantes. Čiupome dvirankius, krūvas muselių, gerą nuotaiką ir eksprontiškai išlėkėme pas braliukus šiaureje. Dar neprašvitus jau...
Rugpjūčio 13 d.
Žygio pėsčiomis pradžia.
Nakvojome prie Jaktali ir Dulismaro santakos ant aukšto skardžio, nuo kurio matosi kriokliai, bei vienoje upės pusėje išdegę miškų plotai: didžiuliai, juodi ir vis dar smilkstantys. Ryte ilgai bimbinėjame gerdami kavą, arbatą, kepdami blynus ir net paskaitinėjame Haklberio Fino nuotykius. Užtrunkame pakuodami daiktus, nes viską reikia gerai apgalvoti. Planas buvo žygiuoti po kelis kartus, vis...
Rugpjūčio 6 d.,
Visgi Diupkunas
Atsikėlus ryte kamuoja nerimas, kad dūmuose galėjome praplaukti ir nepastebėti medžiotojo trobelės, todėl dviese išeiname pakrante atgal, patikrinti. Lengvai basomis nužygiavę per nusekusius dumblynus iki pat ežero pradžios, taip ir neradę jokios trobelės ir jau pasukę atgal, išgirstame variklio garsą. Atrodo, kažkur visai šalia, tačiau per dūmus nieko nesimato. Valtis juda greitai, todėl pasileidžiame bėgti...
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet pajutome nenumaldomą šiaurės šauksmą. Šį kartą norėjome nuveikti ką nors gerokai sudėtingesnio, tad patraukėme į patį Rusijos centrą, į Sibiro gelmę – Putoranų plokštikalnį. Mažai kas apie šią vietą yra girdėjęs, o tie, kurie apie ją žino, tik skėsčioja rankomis, nes „ten neįmanoma patekti“. Įmanoma. Ir ne tik patekti, bet ir gyviems išsigauti....
Matyt, gerokai nuvilia apsilankymas mūsų puslapyje, nes jame nieko naujo nevyksta. Tačiau tam yra priežastis - buvome šiaurėje. Šį kartą nusprendėme kiek rimčiau pakeliauti, tad praėjome Putoranų plokšikalnį ieškodami taimenių, tačiau atradome daugiau nei tikėjomės... Žygis užtruko 38 dienas (su kelione ir rusiškomis linksmybėmis 46 d.) ir pavyko įveikti beveik 800 km pėstute ir valtimi. Per ateinančius kelis mėnesius...