Streamer

Šiandien atvažiuoja Justas su broliu ir ryt trauksime lydekų. Į Baltijos jūrą. Tai yra vienas linksmiausių metų įvykių. Anksčiau traukdavome į Latviją (lygiai du kartus) tam, kad turėti galimybę sugauti didelę lydeką. Na, didelės nelabai kibdavo. Mažos irgi nelabai, o kartais ir visai nekibdavo. Bet va užtai Baltijos jūroje yra visai kiti reikalai. Rudeninė lydekų žūklė yra labai faina....

Strymerių metas. Pats gazas. Nors realiai, jais galima žvejoti visą sezoną. Anktsti ryte, vėlai vakare. Kai nėra jokių baidarininkų, upė tyki, rami. Nors jau daug apie juos kalbėta parišimuose, nemažai informacijos internete, bet galima ir pasikartoti. Taigi keli žodžiai apie du man asmeniškai labiausiai patinkančius strymeriokus. Woolly bugger Tai legendinė musė, naudojama jau daugiau nei pusę amžiaus visuose pasaulio vandenyse. Tikrai...

Buvo tokia diena, kai staiga paskambina Matas Jonaitis ir ima klausinėti apie lydekinių musių rišimą ir įrangą lydekoms gaudyti museline meškere. Pasirodo, jis daug rašo kablys.lt puslapyje ir sukurpė straipsnelį iš to mūsų pokalbio. Žiauriai keistas reikalas, bet, matyt, jiems reikia medžiagos klikams... Maždaug tuo pačiu metu gavau ir laišką iš jų: klausė, ar galima pas juos talpinti mūsų...

Pastaraisiai metais sintetiniai strymeriai tapo nebe tokie populiarūs, kaip anksčiau. Kažkada buvo labai madingi "Epoxy miracle" strymeriai, rišti pagal globalflyfisher.com pasirodžiusį straipsnį. Sunku pasakyti, gal ir dabar juos dažnai galima sutikti žvejų dėžutėse, bet bent jau internete mažai kas jais giriasi. Vis dėlto, dėl naujų idėjų poreikio ir medžiagų panaudojimo galimybių ieškojimo, labai sudomino sintetiniai masalai. Be to, dabar...

Budėjimas - nuostabus dalykas. Miegi vos vos tris valandas, išskaidytas per per naktį telefono skambučių, staigios tachikardijos ir nesusigaudymo, kas kur ir kodėl, krūvos infuzinių terapijų, acidozių ir alkalozių su baisinėm leukocitozėm. Bet smagiausia, kad parą atidirbęs gauni laisvadienį. Pamiegosiu, kai numirsiu, todėl užsukęs į namus greitai susimetu žaislus ir - į stotį. Autobusas dideliausias, bet važiuoju aš ir dar...

  Everything is the same as in olive muddler, just with a small addition of feather. Now it's sexier and looks more like sculpin.   Viskas tas pats kaip ir alyvuoginiame mudleryje, tik tiek, kad pridėta plunksna sparne. Dabar raštas primena kūjagalvio kūną.

The first this style fly was tied in these colors: bright green and red. It's still the main fly we use. Pikes lose their minds when they see this color. Most of the times we start the day with this fly and don't change it into any other as it works perfectly. Sure, there are days when other colors...

Prasidėjo žiema, jau ant ledo žmogai lipa. Reiks ir mums susiruošti kokių ešerių ar ščiupokų su blizgutėm pavaikyti. Prieš savaitę, kai tik pradėjo snyguriuoti, buvome išlėkę lydekų. Bandėme naujas (mums) vietas. Labai gerai atrodo ten viskas, tik reikia daugiau laiko praleisti ir patyrinėti. Gaila, rimtos žuvies nepagavome. Buvo šiek tiek veiksmo, tačiau aišku tai, kad reikia labiau skandinti muses...

Jei atvirai, tai nebuvo nė kada normaliai prisėsti prie puslapio. Dėl to jis atrodo toks jau nušiuręs ir daug ką reikia susitvarkyti. Tik pastaruoju metu gyvenime vyksta daug didelių permainų ir šiaip visokių įvykių, kurie visiškai užgožia blogo reikalus. Nėra kada nė normaliai parišti, o ką jau kalbėti apie žvejybas. O jei ir pavyksta ištrūkti pažvejoti, tai tada ne...

Taigi štai pagaliau atėjo pavasaris ir mes išlindome iš savo urvų. Gal kiek ir gėda prisipažinti, tačiau po kelionės į Timaną visai pagedome, nes žūklė tapo nebe tokia įdomi. Anksčiau sugebėdavome kiekvieną savaitgalį keliauti prie upės ir žvejoti siekiant kokio nors tikslo: pagauti upėtakį, įvaldyti nimfą, sausą musę ar panašiai. Šiaurėje atsigaudėme taip, kad nebeliko tiek entuziazmo veltui bastytis...