Kažkada anksčiau rišdavau daugiausiai Bauerio metodu su daug sintetikos ir dviem elnio bazėmis. Visai nieko lyg ir buvo musės, bet po to ėmiau pastebėti, kad jos dirba ne taip, kaip man norėtųsi. Pirmiausiai, tai jos dažnai buvo negyvos, su pakankamai mažai judesio. Manau, tai buvo tik mano paties kreivų rankų rezultatas, o ne prasta musės idėja. Bet aš vis...
Šiandien atvažiuoja Justas su broliu ir ryt trauksime lydekų. Į Baltijos jūrą. Tai yra vienas linksmiausių metų įvykių. Anksčiau traukdavome į Latviją (lygiai du kartus) tam, kad turėti galimybę sugauti didelę lydeką. Na, didelės nelabai kibdavo. Mažos irgi nelabai, o kartais ir visai nekibdavo. Bet va užtai Baltijos jūroje yra visai kiti reikalai. Rudeninė lydekų žūklė yra labai faina....
Pasiilgau lydekų. Jei gerai pamenu, tai šiemet jų taip ir negaudžiau. Tikrai. Žiemą ir pavasarį galvoje buvo tik šlakiai. O tada atėjo vasara ir lašišos. Po atostogų žvejyba apsiribodavo kelių valandų išvykomis iki Kalvsjön tik tam, kad pasigauti kelis upėtakius maistui. Rugsėjį vėl buvo Mörrume. O dabar jau atėjo tas tikrasis ruduo: apniukęs sunkus oras, rudai juodi atspalviai tiek...
Ganėtinai keistas reikalas yra lydekų ir daugelio kitų žuvų žūklės draudimo nebuvimas jų neršto metu. Kiek galiu save atminti, visuomet baisiai aršiai kritikavau visus, kurie gaudo neršto metu ar netyčia pagavę pasiima žuvį, kuri tuo metu neršia. Čia, Švedijoje, tokias žuvis kaip lydekos žvejok į valias kada tik nori. Tiesa, Baltijos pakrantėje jau yra kelios dešimtys įlankų, kur žūklė...
Pastebėjau, kad mano gyvenime išryškėjo savotiškas cikliškumas. Maždaug nuo sausio iki balandžio, priklausomai nuo užimtumo ir orų, imu beprotiškai ilgėtis vasaros. Ne, ne tokios vasaros, apie kurią svajoja didžioji dauguma populiacijos, kai yra karšta ir galima be jokio tikslo ir prasmės švaistyti gyvenimo laiką ir odos epitelio ląsteles pliaže. Ne, aš pasiilgstu vabzdžių, kurie priverčia žuvis žvelgti aukštyn ir...
Lydekines muses domino mane visada. Pamenu, dar pacioje padžioje, lydekos museline buvo didelė svajonė. Ta saujele žveju, kurie reguliariai gaudydavo lydekas museline, atrodė kiek mistiškai. Internetas dar nebuvo pilnas geros informacijos, vos keli rišėjai buvo pakankamai geri ir musės buvo gan tradicines. Po to, rodos, viskas ėmė keistis šviesos greičiu, lydekų žuklė museline tapo norma, atsirado daug daugiau...
Jei atvirai, tai nebuvo nė kada normaliai prisėsti prie puslapio. Dėl to jis atrodo toks jau nušiuręs ir daug ką reikia susitvarkyti. Tik pastaruoju metu gyvenime vyksta daug didelių permainų ir šiaip visokių įvykių, kurie visiškai užgožia blogo reikalus. Nėra kada nė normaliai parišti, o ką jau kalbėti apie žvejybas. O jei ir pavyksta ištrūkti pažvejoti, tai tada ne...
Buvo tokia diena, kai staiga paskambina Matas Jonaitis ir ima klausinėti apie lydekinių musių rišimą ir įrangą lydekoms gaudyti museline meškere. Pasirodo, jis daug rašo kablys.lt puslapyje ir sukurpė straipsnelį iš to mūsų pokalbio. Žiauriai keistas reikalas, bet, matyt, jiems reikia medžiagos klikams... Maždaug tuo pačiu metu gavau ir laišką iš jų: klausė, ar galima pas juos talpinti mūsų...
Jei gerai pamenu, pernai visiškai nepavyko pažvejoti strymeriais. Nors gal ir pavyko, bet nieko rimto nebuvo, o ir rezultatai prasti buvo. Šiemet gi šiek tiek kitaip yra. Jau tris kartus prie upės pavyko pabuvoti ir ne vienas upėtakiukas susiviliojo paskanauti didelių musių. Sakau "-iukas", nes užkibusios žuvys tebuvo vaikų darželis, net fotografuoti ranka nekilo. Bet geriausias efektas tas, kad...
Prasidėjo žiema, jau ant ledo žmogai lipa. Reiks ir mums susiruošti kokių ešerių ar ščiupokų su blizgutėm pavaikyti. Prieš savaitę, kai tik pradėjo snyguriuoti, buvome išlėkę lydekų. Bandėme naujas (mums) vietas. Labai gerai atrodo ten viskas, tik reikia daugiau laiko praleisti ir patyrinėti. Gaila, rimtos žuvies nepagavome. Buvo šiek tiek veiksmo, tačiau aišku tai, kad reikia labiau skandinti muses...