Dry

Lašalų laukiau ištisus metus. Pernai nepavyko normaliai pažvejoti, o šiemet jau nuo sausio mėnesio sėdėjau naktimis prie stovelio ir narpliojau senas patikrintas bei naujas muses. Svajojau, kaip eisiu gegužės pabaigoje prie upės ir lauksiu to masyvaus lašalų išskridimo ir upės užvirimo nuo bulkuojančių žuvų. Net atostogas tam pasiėmiau. Net ritę naują nusipirkau! Ir, turiu pasakyti, man pasisekė. Masyvų lašalų...

Žiauriai žiauriai žiauriai pasiilgau paprastos žūklės. Be jokių dvirankių, skęstančių valų, sunkių masalų. Tiesiog norisi ramiai žvejoti taip, kaip ir reikia - sausa muse. Šiemet gamta mums suteikė galimybę jau dabar sugauti pirmąsias žuvis sausa muse. Tik reikia netingėti ir paieškoti. Žinoma, didelių žuvų gal ir nepagausit, bet juk galima žvejoti mažuose upeliuose, kur gyvenimas vandens paviršiuje jau verda. Velykų...

Besikuisdamas senuose failuose radau dienoraščio įrašą, kuris labai daug pasako apie lašalus. 2011 m., gegužė Pirmą kartą gyvenime mums taip pasisekė ir atsidūrėme prie upės lašalų skridimo metu. Vakarop paskambino Justas ir pasakė, kad skrenda lašalai ir upė tiesiog verda nuo bulkuojančių žuvų. Nesveikas veiksmas vyko. Ir Justas sugavo du šapalus (1.7 ir 1.3 kg) bei meknę (1.3 kg). Dar...

Jei kalbėtume apie apsiuvas, tai kažkada teko apie jas rašyti straipsnį. Šiek tiek per daug jis buvo mokslinis ir per mažai praktinis, bet ne tame esmė. Apie apsiuvų gyvenimą jame visai neblogai parašyta: “Yra du apsiuvų lervų tipai: gyvenančios laisvai (Campodeiforms) ir sukančios portatyvinius namukus (Eruciforms). Laisvai gyvenančių yra dvi šeimos: Rhyacophilidae ir Hydropsychidae. Tai yra gausiausios gentys. Tačiau apie...

Paprastai hoperiais vadinamos musės, kurios imituoja žiogus, bet britų salyne šis pavadinimas skirtas stovinčio vandens musėms, kurios imituoją kažką panašaus į uodą. Pirmą kartą šias keistas muses pamačiau angliškame žurnale dar kokiais 2008 metais. Bet prireikė beveik vienuolikos metų, kad pagaliau išbandyčiau hoperius. Iš esmės, tai yra itin paprasta musė, kurios ypatumas yra kojos, surištos iš sumazgytų fazano uodegos...

Visi gerai pamena savo pirmus kartus. Pirmas bučinys, pirma naktis su mylima moterimi, pirma musė, pirmas upėtakis. Visuomet būna pirmas kartas, kaip ir paskutinis. Žinoma, tikiuosi, kad paskutiniai kartai man dar toli šviečiasi, todėl vis dar daugiau galvoju apie pirmuosius. Taip jau senokai galvoje kirbėjo mintis apie savo pirmąjį upelį, kuris kažkada padovanojo neišdildomų įspūdžių, išmokė pasitikėti savo musėmis...