Taip jau nutiko, kad Justas išsibastė gyventi į Norvegiją. Manau, labai geras sprendimas vien dėl to, kad jam atsivers begaliniai lašišiniai vandenys. Žinoma, ir man, jei jis mane pakvies į svečius. Kol kas panašu, kad viskas eina pagal planą. Šiemet Norgėj buvau jau du kartus ir nusimato dar vienas visai greitai. Kaip žinia, persikrausčius į kitą šalį reikalų atsiranda su kaupu, tai jis dar nespėjo gerai apsišniukštinėti visko, bet dar pernai akys užkliuvo už upės Bolstad. Kadangi ji ir likusi Vosso sistema teka palei pagrindinį kelią Bergenas – Oslo, tai jos nepastebėti yra sunku. Po kelių elektroninių laiškų ir daug kantrybės gavome dvi dienas 9 žvejų grupei liepos mėnesį. Per žiemą ir pavasarį ieškojome kompanjonų, bet atsiliepė tik Arūnas, kuris jau labai seniai buvo nusižiųrėjęs šią upę. Jis bandė pasirūpinti dar keliais kolegomis, bet netikėtai nubyrėjus neapsisprendėliams, liko tik vienas, vardu Audrius. Nors grupę gali sudaryti 8-9 žmonės, likome tik keturiese. Karališka žūklė gavosi, bet ką jau padarysi, kai niekas nenori keliauti kartu.

Apie Bolstad, kaip, manau, daugelis mirtingųjų, sužinojme iš Mikaelio Frödino filmukų. Esu tikras, kad daug kas juos yra matę. Aš juos žiūrėdavau greitai prasukdamas ir per daug nemąstydamas. Maniau, kad tokioje upėje aš tikrai niekada nepažvejosiu. Bet susiklosčius taip nutikus, kad Justui nuo namų iki Bolstad keliauti mažiau nei valandą, teko ir man sutelkti neuronus apmąstymams. Iš Frodino filmukų man niekas nebuvo aišku, bet pirmoji pažintis su upe prasidėjo birželio vidury, dieną prieš sezono atidarymą. Nulėkėm su Justu pasivaikščioti ir susipažinti su vietomis. Nors upė nėra baisiai didelė, bet vandens kiekis yra labai rimtas, gylis solidus ir srovė greita. Man tai buvo nepatirtas jausmas matyti tokią galingą upę.

Bolstad – Vosso sistemos paskutiniai 3 km, einantys nuo ežero, vardu Evangervatnet, ir įtekantys tiesiai į fjordą, Bolstadsfjorden. Paskutinis pūlas jau yra pačiose žiotyse ir paskutiniai metimai atliekami stovint ant atbrailos, vedančios į bent keliolikos metrų gylį. Žmonės gaudė čia lašišas, žinoma, tūkstančius metų, o sportinė žūklė siekia XIX a. Anglų lordai keliaudavo čia žvejoti ir dar nuo tada stovi tie patys nameliai, kuriuose jie apsistodavo. Mums juos irgi siūlė, bet mes mėgstam bomžauti, tad teko atsisakyti. Upė aiškiai padalinta į gilias duobes, vadinamas Höl ir tarp jų šniokščiančias rėvas. Kiekviena vieta yra unikali, reikalaujanti savito priėjimo, nuolant besikeičiant priklausomai nuo vandens lygio. Mes buvome esant visiškai absoliučiai tobuloms sąlygoms: apie 150 kubinių metrų per sekundę, 12 laipsnių skaidrus kaip ašara vanduo. Vienintelis dalykas, kurio trūko – žuvis. Tiksliau, jos buvo, bet gal ne tiek daug, kiek norėtūsi. Be to, ji visą laiką judėjo. Bet svarbiausia, matyt, buvo tai, kad mes buvome nepratę gaudyti tokioje upėje, tad buvo daug sąmyšio. Bent jau mano galvoje.

Pradžioje gaudžiau su sink2/4/6, bet negalėjau normaliai pravesti arčiau kranto, nes musė visą laiką kliūdavo į akmenis. O tada perėjau prie kiek lengvesnių reikalų. Bet gal reikėjo labiau skandinti, velniai žino. Esmė tame, kad trūko patirties ir pasitikėjimo savimi, o tas blaškymasis naujoje upėje kainuoja brangiai. Būtų norėjęsi dar kokias penkias dienas pažvejoti, gal kažką būtume perpratę. Juo labiau, kad pagavome kelis šlakius ir Justui užkibo geras lašiakas, nulindo į gilią duobę ir atsikabino…

Po tos žūklės iš naujo peržiūrėjau Frodino filmus ir, nors vanduo jo žvejybos metu buvo aukštesnis, mes irgi galėjome panaudoti valtis, kurios stovėjo beveik kiekviename poole. Kai kurios vietos buvo sunkokai gaudomos ir metimai būtų buvę daug geresni kiek tolėliau, bet taip jau gavosi, kad to nesugalvojome. Manėme, kad valtys skirtos tik kovai su žuvimi. Vieną naktį užėje nemažas būrys šviežių lašišų ir jos sukiojosi paskutiniame, fjordo pūle, o mes iki jų nedametėm. Buvo galima tiesiog sėsti į valtį, perplaukti į kitą pusę ir būtume patogiai papgaudę. Na, gal kitą kartą.

Šiaip tai labai graži upė. Tikiuosi, pavyks joje ką nors sugauti.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.