Šaunu sutikti šaunių žmonių. Tokie yra Gediminas (www.googlife.lt) su Donatu. Labai fainą blogą, daugiausiai kuruojamą Donato, suka. Užkietėję spinigautojai, tačiau jau subrendę atsivertimui ir ėjimui musių keliu.
Taigi šiandien po darbo susitikom su Donatu ir nulėkėm į gražias Merkio vietas. Šaunu ten. Tyku, ramu. Tik va oras nelabai koks. Vis dar šalta, vėjas kažkoks šiaurinis… Bet gal tai nėra taip svarbu. Vanduo superinis. Žemas, skaidrus. Tik gal net per žemas. Aš kažkaip apsiginklavau tik skęstančiu valu, tai kiek per daug buvo. Nepavyko lėtai pravesti, kur norėjosi. Gylis tose vietose tikrai nedidukas…
Tačiau svarbiausia, kad Donatas pirmą kartą bandė žvejoti museline. Šaunuolis! Jau seniai tiek entuziazmo mačiau. Nors iš pradžių nelabai sekėsi, tačiau vėliau vis geriau ir geriau – žvejybai metimų pakako. Žinoma, dar daug reikia išmokti ir šlifuoti įgūdžius, bet gera pradžia – pusė darbo! Žmogus atsivežė ir spiningą, tačiau paliko jį bagažinėje ir nė neketino pasiimti. Tai va. Matosi, kad siela nesukaustyta spiningo kalėjimo.
Tik nepagalvokit, kad esu nusustatęs prieš spiningą. Ne. Viskas su juo gerai. Ir su plūdine, ir dugnine ir kitais mėgėjiškais įrankiais. Spiningo kalėjimas – tai žūtbūtinis noras sugauti, nudobti, parnešnti, pasigirti, koks esi kietas ir fainas, nes moki žuvį sugauti. Taip galiausiai griebiesi slieko, tinklo, elektros – užtikrinta ir patikrinta.
O čia žmogus laisvas, ieškantis naujų dalykų ir nebijantis eksperimentų, klaidų. Pagarba! Che che, ateis tuoj laikas, kai atšils, knibždalas pakils nuo dugno ir va tada tai bus 🙂 Smaguma!
