Buvo toks laikas, kai per savaitę pavykdavo pažvejoti du – tris kartus. Dabar gi išsikrapščiau prie ežero po dviejų mėnesių pertraukos. Nuo Justo ir Vytauto viešnagės nežvejojau. Net musių nerišau. Persikraustėm ką tik, savaitgaliais buvo daug reikalų ir darbų, tad tik dabar pagaliau susirinkau meškeres, muses ir nuvažiavau pasigauti maisto. Žuvies norisi, bet parduotuvėje pirkti yra fu kaka, tad geriausia tiesiog pasigauti vaivorykštuką.
Orai paskutiniu laiku – nei trys, nei dešimt. Pora savaičių laikėsi šaltis iki minus 17 ir jau maniau, kad pavyks pasibastyti ant ledo, bet po to viskas atšilo ir jau bent dvi savaites laikosi pliusas. Jau geriau taip nei lengva minusinė temperatūra ir nesaugus ledas… Žinoma, dar lieka jūra, bet kažkaip su visom dabartinėm išlaidom nesinori 200 km į vieną pusę važiuot. Žodžiu, išskydau.
Bet klubo ežeras tyvuliuoja, tad galimybė pasigauti žuvies yra didelė. Vanduo šaltas, vabzdžių nėra, žuvys ganėtiškai melancholiškos, tad ir taktiką reikia keisti. Taktika yra itin paprasta, nes pakanka tiesiog skęstančio valo, trumpo pavadėlio ir booby musės. Technika yra dar paprastesnė: meti kiek eina, leidi nuskęsti valui ir tada surinkinėji su ilgom pauzėm. Idėja yra ta, kad musė juda netoli dugno: kiekvienu patraukimu ji skęsta, o pauzės metu kyla. Žiauriai efektyvi žūklė.
Planavau žvejoti ilgai, bet viską limitą (dvi žuvis) pagavau gal per pusę valandos. Gaila, teko paimti ir margį, nes kabliukas įsmigo tiesiai į apatinę žiaunų dalį ir kraujavimas buvo didelis. Įdomu tai, kad ežere mergiai neršia ir visai sėkmingai veisiasi, tačiau tiek margio, tiek vaivorykštuko skrandyje radau po kelis ikrus. Kiek žinau, vaivorykštės neršia pavasarį, bet Lietuvoj daug pagaunama ir su ikrais. Švedijoj, vis dėlto, nepavyko sugauti tokios žuvies. Tad, manau, tai galėjo būti margių nerštavietės likučiai.
Tai va, tokie reikalai. Kol kas didelių planų neturiu, bet vasarą, manau, bus šiek tiek naujovių ir pokyčių. Pasistengsiu dažniau kelti straipsnelius. Būtų šaunu sužinoti, kas įdomu ir ko reiktų 🙂
