Maždaug prieš beveik tris dešimtmečius kažkur prie šiauriau Edinburgo esančio Loch Leven buvo sukurta musė, kuriai buvo suteiktas Snatcher pavadinimas (kiek daugiau info čia). Atseit turėtų imituoti besiritančią uodo lėliukę. Gal. Nežinau, nesu gyvai jų daug matęs. Bet tos, kurias mačiau, atrodo gerokai plonesnės. Bet gal snatcheris sukuria gyvybės iliuziją ir imituoja įvairius gyvius tuo pat metu.

Aš pats šias muses atradau angliškuose žūklės žurnaluose bei McPhailo filmukuose. Bet tik praėjusią vasarą pirmą kartą išbandžiau. Ir ganėtinai sėkmingai.

Vieną gražų vasaros rytą atėjau į savo mėgstamą įlankėlę, kur visada patruliuoja vienas kitas upėtakis. Vanduo lygus kaip stiklas. Staiga pamačiau banguojant šalia lelijų salelės. Įsižiūrėjus matosi, kad upėtakis kažką itin aktyviai valgo tarp lapų ir karts nuo karto bulkteli. Ne toliau nei metro atstumu nuo lelijų sąžalyno. Salelė nutolusi maksimaliausiu mano metimo atstumu, tad šiaip ne taip musė atsiduria šalia artimojo jos kampo. Bet upėtakis plaukioja pirmyn atgal ir nekimba. Gaudau mažu vabaliuku, kuris puikiai suveikė praėjusią savaitę.

Staiga pamatau, kad aplink salą sukiojasi ir daugiau žuvų. Jos ima gan intensyviai bulkuoti. Matyt, atplaukė visas būrys. Įsitikinu, kad vabalas nieko nedomina, nes žuvys akivaizdžiai jį ignoruoja. Keičiu musę ir nusprendžiu užsirišti Snatcherį. Tiesa, neturiu gero valo pavadėliams, tad tenka naudoti 0.16 mm. Mieliau riščiau 0.18 ar 0.20, bet yra kaip yra. Pirmu ar antru metimu lėtai pravedinėjant musę ji lyg už kažko užkliūna. Jokio timpt ar kitokio keisto judesio. Tiesiog jaučiasi, kad musė užkliuvo, lyg žolė būtų prikibus. Tokia ir buvo mano mintis, todėl nesureagavau, kad reikia kirsti. Staiga ta žolė taip trukteli, kad valui nebuvo nė mažiausios galimybės atlaikyti tokio smūgio. Jei būčiau pakėlęs meškerę, gal pavadėlis nebūtų trūkęs kaip plaukas. Žuvis žaibo greitumu lekia keliolika metrų tolyn. Viskas puikiai matosi, nes ji plaukia šalia paviršiaus ir paskui save paleika gerą bangą. Lyg kas būtų paleidęs torpedą. Įdomi būtų buvus kova…

Gaila, bet po to ta puota aplink lelijas nurimsta ir niekas nebeužkimba. Bet dar ilgai mąstau, ką gi žuvys ten valgė. Galėjo būti bet kas. Pavyzdžiui, uodų lėliukės. Arba sraigės. O gal koriksos… Laumžirgių nimfos taip pat galėjo įtakoti tokį elgesį. Bet kad ir kaip ten būtų, mano Snatcheris buvo į tą maistą panašus.

Po salelės patraukiau į kitą ežero pusę, kur visada vyksta veiksmas. Atėjęs pamatau bulką netoli kranto kairiau esančioje įlankėlėje. Maždaug link ten užmetu musę ir lėtai traukiu, bet bent pora metrų tolėliau. Tikriausiai upėtakis plaukė kaip tik link ten, nes labai godžiai prarijo masalą. Su didele bulka. Įspūdinga… Ir kas dar įspūdingiau, tai buvo visai ne vaivorykštukas, o margasis upėtakis. Jie čia gyvena ir veisiasi savarankiškai… Tiesa, žuvis atsikabina prie pat graibšto ir nuotraukos padaryti nepavyko. Tokia jau ta žūklė. Kartais sekasi, bet dažnai tikrai nesiseka.

Nors mano musės gal ir nėra visiškai tipiški snatcheriai, bet bent jau kažkas panašaus. Tikiuosi, kad greitai bus galima juos intensyviau išbandyti ir atrasti naujus spalvų ir medžiagų derinius. Apačioje rasite filmukų galeriją (dešiniajame viršutiniame kampe rasite mygtuką 1/5, kurį spustelėjus atsidarys kiti keturi filmukai).

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.