Mayfly Pornography

7
136

 

 

Lašalų metas yra visiška pornografija… Meti viską ir kuo greičiau leki pire upės tikėdamasis, kad šiandien TA diena, kai masiškai skris didieji lašalai. Kaip visuomet, vieniems pasiseka, kietiems ne. Taip ir šį kartą nutiko, bet apie viską nuo pradžių.

 

 

 

 

Planavome, kad lašalai skris tuo pačiu metu, kaip ir pernai – gegužės 18-22, bet dėl labai šilto pavasario išskridimas prasidėjo visa svaite anksčiau. Dėdė, gyvenantis kaime, paskambino ir pasakė, kad lašalų jeu tiek, kad net laukai patamsėjo… Ką jau padarysi, bandome taikytis prie jų ir, metę visus darbus, lekiame prie upės. Išlipę iš mašinos nematome nei vieno lašalo. Persirengiam, susirenkam įrangą ir einam prie upės per pievelę, kur pernai lašalų buvo tiršta. Keista, vos keli vabzdžiai nutūpę žolėse. Apgavo mus! Prie upės taip pat labai nedaug lašalų, o apie masinį skridimą nė nesvajojame. Einame toliau ir nedideliame miškelyje pagaliau randame tikrai nesvietišką kiekį vabzdžių – lygiai kaip ir pernai. Tik jie apie skridimą nė nesvajoja, tupi sau ramiai žolėse ir ant medžių, laukia kažko. Taip visą vakarą ir pravaikštome nuo vienos duobės prie kitos, bet nieko gero nepešame.

Sekančią dieną Laurynui tenka ryte keliauti atgal į Vilnių, o Justas pasilieka. Vakare, nuvažiavęs prie upės, jis jau randa virš priekrantės žolių šokančius lašalus. Virš vandens niekas neskrenda, bet stipraus vėjo gūsių dėka nemažai lašalų įpučiami į upę. Va ta tada ir prasidėjo. Už upės vingio susidariusioje užuovėjoje susikaupė nemažai lašalų ir žuvys tiesiog išprotėjo…

Tą vakarą Justas sugavo du salačius (1 ir 2 kg svorio), devynias meknes (vidutinis svoris 1.5 kg), tris šapalus, taip pat svėrusius apie 1.5 kg. Taigi tokia va pronografija tą vakarą vyko… Ir tai tik labai nedidelė žuvų dalis, gyvenanti vienoje duobėje. O kiek dar jų ten bulkavo, kiek dar atitrūko… Žodžiu, gaila, kad draugas buvo vienas ir sunkoka viską buvo užfiksuoti fotoaparatu… Ėch…

Kitą dieną jau buvome dviese. Nors rytas buvo lietingas ir šaltas, bet vakare iš rytų atsliko šilumos banga, kurios dėka vėl skrido lašalai. Jau manėme, kad tai ir yra TA diena. Atvykę prie upės radome jau šokančius lašalus ir tikėjome, kad va dabar tai pažvejosim. Bet dėl kažkokių priežasčių vabzdžiai ėmė rimti, leistis atgal į žoles. “Kas čia per velniava?”, – pamanėme, bet, matyt, ne mums tokius dalykus žinoti. Ir nors prasigiedrijo, buvo šilta, rodos, sąlygos tobulos, bet lašalai ramiai tupėjo žolėje. Niekaip nesupratome, kame šuo pakastas. Gal dėl to, kad į mus slinko nemenkas debesis su griausmais, jie nurimo. Jau manėme, kad viskas.

Bet vakare, vis dėlto, lašalai vėl pakilo į orą ir po kelių minučių patelės ėmė dėti kiaušinius į vandenį… Norėtūsi sakyti, akd va tada tai buvo, bet čia taip pat sėkmė daug ką įtakojo. Justas pasiliko rėvoje, o aš nuėjau kiek žemiau, kur posūkyje yra duobė ir rėvelė. Ramiai laukiau keliolika minučių kol pamačiau bulktelėjimą rėvoje. Nuėjau, pradėjau žvejoti, bet nieko gero neįvyko. Tačiau po kelių minučių visai šalia kranto pradėjo bulkuoti meknės su tipišku joms čepsėjimu ir oro burbuliukais. Keli metimai – yra. Taip sugavau tris meknes, kurių didžiausia apie 1.3 kg turėjo sverti…

Daugiau nuotraukų rasite mūsų Facebook puslapyje 🙂

7 COMMENTS

    • Thanks! Most of these photos are taken with Canon 60D and 50 mm f1.4 lens. There are also photos taken with Nikon D5000 and 35 mm f1.8 lens. Usually we shoot at wide open aperture for nice bokeh. But there are moment when the effect of telelens is needed, so we use canon 70-200 mm f4 and nikkor 70-300 mm f4.5-5.6 lenses. All this stuff is really heavy, but for the best quality you need some sacrifices… Although in Polar Ural we used Canon G12 and it was great! 😀

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.