Gyvenimo laikas

2
79

Kažkaip nori nenori susimąstai kartais apie gyvenimą ir jo prasmę, kur link jis juda. Šiomis dienomis per visus informacinius kanalus iškeliamas ekonomikos kultas: visi privalome daryti viską, kad tik ji augtų. Visa kita nelabai įdomu. Svarbu, kad turėtumėme kuo daugiau popierėlių ir metaliukų, už kuriuos galėtumėme nusipirkti kuo daugiau šlamšto. Ir taip gyvenam, gyvenam, gyvenam vis galvodami, kad va kai užsidirbsiu dar šimtą, dar tūkstantį, dar milijoną pinigų, tada būsiu laimingas. Tik vat nežinau, ar taip išties yra.

Vieną įsimintiniausių man, kaip nepagydomam žūklės maniakui, pastraipų perskaičiau to paties Chriso Yateso knygoje “The Deepening Pool”. Manau, daug tiesos jo žodžiuose yra.

“…most people didn’t have much choice in the matter, having too early in their lives allowed the ‘system’ to make all the important decisions. They had been denied all the opportunities I had enjoyed and so had not become mesmerised by water, but they had become mesmerised by one of society’s great illusions and so needed lots of money to buy all the inessential things that they were offered, like videos, microwave ovens, satellite dishes, fast cars, Jacuzzis, carbon rods. To make this money they sacrificed all they time, following the established rule that time is money. But time is life and if everyone excepted this the system would collapse. People would nod need to spend their lives making money to buy unnecessary gadgets and therefore could go a-fishing more often. The firms who made the gadgets would all go bankrupt and so the employees could also spend more time on the bankside. Everyone would demand less and would live more simply, in the spirit of Izaak; no one would be able to afford petrol and the motorways could be turned into canals and stocked with carp. The world would become less frantic, less noisy, more civilised and leisurely. We would all go fishing on bicycles and everyone would be happy.”

Žinom, tai utopija. Taip niekada nebus. Tačiau gal įmanoma rasti kompromisą…

Kažkaip vis kartais pagalvoju, kad mėnuo kelionėje, kai kasdien pamatai kažką naujo, nuo anktyvo ryto iki vėlyvo vakaro visa esybe jauti, kad esi gyvas, gyvenimas teka lėčiau nei čia per metus. Nespėjo ateit pirmadienis, žiūrėk jau sekmadienis… Ir net negalėtum pasakyti, koks gi skirtumas tarp tų dienų. Kaip kažkas yra pasakęs, laikas, praleistas žūklėje neįskaičiuojamas į gyvenimo trukmę. Sakyčiau, atvirkščiai. Tai vienas iš kelių dalykų, kurie įskaičiuojami į gyvenimo trukmę.

Rimtos kuprinės. Kaip mes tada keikėmės...

Kuprinė iš parduotuvės. Virš kilo. Net kilimėlio normaliai nepasidėsi.

Jau geriau, bet dar yra kur tobulėti. Labai nedražiai sugulusi. Dėl to, kad nepakankamai daug šlamšto buvo. Faktas, kad reikia mažesnės kuprinės.

103

Nauja Dee

Khkhkhkhkhkh

Broliai šaunuoliai

2 COMMENTS

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.