Reportažai

Lašišų sezonas 2014

23Oct
  • Lašišų sezonas 2014

Tai buvo išties nerealiai smagus ir, palyginus, rezultatyvus sezonas. Ir, kas svarbiausia, sužinojome paslaptį, kaip sugauti lašišą. Pavasarį, kaip žinia, kelis kartus važiavome į Latviją. Na, ten žūklė yra žiauriai smagi ir gali būti nepalyginamai rezultatyvesnė nei pas mus. Ir žuvys, tenka pasakyti, būna ne ką mažesnės. Dabar jau mintys sukasi apie naujo sezono pradžią ir tikimės pliurzinės žiemos. Nors bala nematė, gali būti šalta ir snieguota, kad po to geras potvynis būtų, o žuvys galėtų pailsėti. Ruduo gi įsivažiavo […]

Read More

Ieškom ieškom ir kartais randam…

01Oct
  • Ieškom ieškom ir kartais randam…

Kadangi šiemet Sibiro platybės nesujaukė minčių, nusprendėm rudenį kiek daugiau pažvejot. Lašišų sezonas jau gerokai įsibėgėjo ir galim pasigirt rezultatais.  Galvojau, ką čia parašius apie įspūdžius, bet turbūt geriau nieko nerašyt, nes ir taip viskas aišku. Jau seniai taip buvo kai išrtraukus žuvį ne tik rankos bet ir kojos dreba. Bet kaip kolegos sako- pagauti yra labai blogai, nes  itin nutolsta kitas kartas kai pagausi. 😀 P.S. C&R ONLY!

Read More

Paskutinės vasaros dienos

23Sep
  • Paskutinės vasaros dienos

Ramus ir šiltas priešpaskutinis vasaros vakaras. Oras nepaprastai malonus. Nepalyginsi su beveik savaite vyravusiu lietumi ir stiproku šiaurės vakarų vėju. Po malonio, pilnos kaimo darbų, dienos žingsniuoju tvenkinio link. Na štai, jau matau mylimą seklumėlę. O čia yra ir pasikeitimų: atsirado sąnašų, paviršiuje pilna burbulų ir, kas svarbiausia, katrs nuo karto kažkas žolėse krusteli taip, kad į šalis nuvilnija nemaži ratilai. Che che, karpiai šiandien gerokai aktyvesni! Pasiruošiu meškerę, ant kablio kabinu bulvės kubelį. Mesti toli nereikia, tik pataikyti į […]

Read More

Rudeniniai margučiai

22Sep
  • Rudeniniai margučiai

Savaitgalį kartu su Raivydu, jaunu muselininku iš Varėnos, aplankėme mažą upelį Dzūkijos miškuose. Matyt, tai paskutinis pasivaikščiojimas su meškere, nes tuoj prasidės nerštas. Tada reiks klajoti su fotoaparatu. Per vasarą upelis pasikeitė: visur tankūs sąžalynai, jau spėję pagelsti ir būti apkandžioti rudenėlio. Upelis taip pat patamsėjęs, daugiau sąnašų. Upėtakiai tapo tikrai rudaisiais, net baltas apvadas ant analinio peleko atsirado – ruošiasi nerštui. Vietos čia nuostabios, labai retai lankomos žmonių. Kaip ir prieš kelis šimtmečius, čia karaliauja bebrai, stirnos, briedžiai ir […]

Read More

Ieškom

17Sep
  • Ieškom

Lašišų manija visiems jau prasidėjo. Oficialiai atidarytas ir sezonas. Mes taip pat nesnaudžiam, stengiamės kuo dažniau ištrūkti prie upės. Juo labiau, kad turime tokią upę pačiame mieste. Šį kartą pasibuvome Vingio parke. Tai labai slapta vieta, kurios nevalia niekam išduoti, tad šššš… Tik niekam nesakot, sutariam? Apart padangų, alaus skardinių ir dviejų spiningautojų daugiau nieko nematėm ir nejutom. Na, dar mėnuo liko, gal kaip nors. O gal kaip visada. Jei rimtai, tai smagiai pasibuvome. Džiugu ir įrankius gerus naudoti. Jau […]

Read More

Vienos žuvies kelionė

11Sep
  • Vienos žuvies kelionė

Kaip žinia, šiemet niekur nekeliavome, nes pažadėjome atiduoti duoklę draugėms, šeimoms, darbams… Tiksliau, rimtai nekeliavome. Justas su Aistėja nusprendė važiuoti į pietus, kur gyvena barakudos, bet daugiausiai uoste, kuriame draudžiama žvejoti. Aš gi negalėjau išsižadėti šiaurės ir nusprendžiau išbandyti savo draugę Korneliją. Į Rusiją, savaime suprantama, negalėjome vykti. Ir visai ne dėl Putlerio, o dėl to, kad ten daug meškų. Nesvarbu, kad jų nesutinki, bet vis tiek Rusijos šiaurėje daug meškų, slibinų ir čėčėnų, todėl ten važiuoti negalima. Švedijos užpoliarėje […]

Read More

Sielos atgaiva

03Sep
  • Sielos atgaiva

Liepą pagaliau abu su Justu turėjome laisvas dienas ir nulėkėme į kaimą, kur prieš kelerius metus buvo iškastas tvenkinukas. Tuomet čia viskas atrodė baisokai: pliki molėti krantai, jokios gyvybės, jokio augaliuko. Bet dabar, kai žaluma apėmė pakrantes, o vandenyje knibždėte knibžda gyvastis, prie tvenkinio lyg magnetu traukia. Tik iškasus tvenkinuką, Justas su broliu Vytautu prigaudė gretimoje kūdroje karpiukų. Tuomet jie dar buvo mažučiukai, vos po kelis šimtus gramų, o didžiausi siekė 400 g. Per tą laiką šių žuvų ramybės niekas […]

Read More

Bonifacijaus atostogos

01Sep
  • Bonifacijaus atostogos

Vasara – atostogų metas. Po lašalų išskridimo neparašėme nieko. Darbas, po to pareigos šeimai ir panašūs civilizacijos ypatomai, tai taip ir gaunasi. Patys žinot. Bet va baigėsi Bonifacijaus atostogos. Smagu buvo. Labai. Taigi Lightroomas jau užkurtas ir sulauksit ne vieno reportažiuko iš vasaros. Kaip jau esame minėję, šiemet mes ilsimės, tad toli nekeliavom, nors šiek tiek šiaurės matėme,  iš naujo atradome plūdinę, dusinom lietuviškus kiršlius ir ne tik. Taigi mes grįžtame. Tikimės, jau pagalandote lašišinius kablius ir stovite Neries rėvose, […]

Read More

Nuodėmės

07May
  • Nuodėmės

Ateini prie upės. Prie jos esi antrą kartą gyvenime. Vėl ten pat. Įdomu, nes ji gerokai pasikeitusi po praeito karto. Vandens mažai: kur buvo gilios sraunumos, dabar juokingi sėkliai. Va, ten, kur praėjusį kartą pagavai upėtakį, dabar žemių lopinėlis. Ką gi, matyt, bus nelengva žūklė. Du draugai patraukia aukštyn, o tu žemyn. Nors, rodos, eini per tas pačias vietas, kaip ir praėjusį kartą, tačiau dabar esi vienas ir gali ramiai ištyrinėti kiekvieną upės lopinėlį. Juo labiau, kad ji dabar lyg […]

Read More

Atsidariau

25Apr
  • Atsidariau

Žiauriai žiauriai žiauriai pasiilgau paprastos žūklės. Be jokių dvirankių, skęstančių valų, sunkių masalų. Tiesiog norisi ramiai žvejoti taip, kaip ir reikia – sausa muse. Šiemet gamta mums suteikė galimybę jau dabar sugauti pirmąsias žuvis sausa muse. Tik reikia netingėti ir paieškoti. Žinoma, didelių žuvų gal ir nepagausit, bet juk galima žvejoti mažuose upeliuose, kur gyvenimas vandens paviršiuje jau verda. Velykų savaitgalį nulėkiau prie mylimojo upelio, kur jau pirmoje duobėje bugerį griebė upėtakiukas. Bet svarbiausia, kad jis musę paėmė nuo pat […]

Read More
Pages