Blog (Single Entry)

Real Start of Trout Season

22Apr
  • Real Start of Trout Season

Lygiai po dviejų savaičių vėl atsidūriau prie iš naujo atrasto upelio, kuris kuo toliau, tuo labiau mane pakeri. Labai įdomus jis, nuolat besikeičiantis, ir vietovė, kuria jis teka, viena iš gražiausių. Pradžioje jis teka pieva, apsupta pušų mišku. Čia labai gražios duobės, ir pagraužimai – puikios vietos slėptis margašoniams. Vėliau, upelis įteka į mišką, kur pasijunti lyg būtum nekeliavęs pora šimtų metų atgal į praeitį. Rodos, čia vis dar laukinius šokius šoka laumės ir velniai, kuriuos tik karts nuo karto pertraukia atklydę žvėrys. Kiekviename upelio posūkyje jam kelią bando pastoti koks su visom šaknim nuvirtęs medis, tačiau vanduo pasigraužia po juo suformuodamas gilią duobę. Labai jau viliojančiai jos atrodo, tačiau dažniauiai tokias slėptuves iš visų pusių apsaugo šakos. Nė neabejoju, kad čia dar gyvena upelių mochikanai, pasidabinę savo gelsvus kūnus juodais ir baltais taškučiais.

Žūklę pradėjau pievose ir, kitaip nei praeitą kartą, ėjau žemyn. Žinoma, taip nubaidyti upėtakį daugiau šansų, tačiau vanduo kilstelėjęs ir pasidrumstęs. Jei būtų vasara, eičiau tik prieš srovę, tačiau dabar sąlygos dėkingos žūklei pasroviui. Pradėjau olive mudleriu ir ilgai pirmojo kibimo laukti neteko – upėtakis, kurį praėjusį kartą pabaidžiau, kibo savo pamėgtoje stovėjimo vietoje. Tiesa, nedidelis, tačiau smagu, kad jis vis dar čia. Toliau tikrinau duobę paskui duobę, tačiau ten, kur sulaukiau kibimų praėjusį kartą, nepešiau nieko. Hm, matyt, upėtakiai turi laiką, kada yra aktyvūs, o kitu atveju juos suvilioti ne visda pavyksta. O ir masalas neįskęsta tiek, kiek norėtūsi, tad nusprendžiu jį pakeisti juodu wolly buggeriu. Va tada ir prasidėjo.. Kibimas toks netikėtas, kad nespėju pakirsti. Pabandžius dar kelis kartus pravesti, nusprendžiu palikti žuvį ramybėje ir sugrįžti vėliau (grįždamas atgal užsukau jo aplankyti, tačiau kibti dar kartą atsisakė).

Sekančioje duobutėje vėl seka kibimas – vos užmetus strymerį. Po trečio metimo žuvis atakuoja dar kartą ir šį kartą pasikerta. Nedidelis upėtakis, tačiau tokiame upelyje pakankamai geras laimikis. Papozuoja objektyvui ir grįžta atgal į gimtąją stichiją.

Pasiekiu mišką. Esu čia pirmą kartą. Labai gražios vietos, tačiau upėtakiai atsisako kibti. Ką gi, einu tolyn. Dar vienas posūkis, kur susiformuoja nemanka duobė, kurios pradžioje nuskendę šakos, o prie pat manojo kranto ramus užutėkis. Strymerį pavyksta nuridenti į tinkamą vietą ir vos tik jam priplaukus užutėkį, jį atakuoja gražus upėtakis, tačiau pakirsti nepavyksta. Ką gi, iš pirmo žvilgsnio visai nemenkas, trauks apie 30 cm. Po atakos žuvis pakeičia poziciją ir pasislepia tarp šakų upelio viduryje. Pavyksta strymerį užmesti ties šakom ir bum – ataka. Širdis suspurda, tačiau vėl nepakertu. Velnias! Ir taip dar keturis kartus, tačiau galiausiai upėtakis tiesiog praryja strymerį. Smagu tokiam mažam upely kautis su žuvim, nors ir nedidele. Guvus pasitaikė margis, nespėjau nė fotoaparato išsitraukti, o jis jau nuplaukė. Tegu…

Netyčia užkimba visai smulkutis žuveliokas. Vasarą tokių čia knibždėte knibžda. Pabandau laimę dar keliose vietelėse, tačiau randu tik visai ne vietoje paliktą puodelį. Metas namo, pažadėjau grįžti anksčiau. Neilgai trukus vėl čia sugrįšiu.

 

 

After two weeks I’m finally here again. This small stream surprises me every time visit it. The terrain, it flows through is incredible. At first it’s a narrow meadow, surrounded by old forest. And the stream is full of  good looking trout lies. Then, it’s waters enters a forest that is old and people don’t visit it occasionally. It feels like ancient Lithuanian god’s are still dancing their wild dances and only deer disturb them from time to time. I love places like this.

I started my journey downstream this time. The water level is high and it’s colored too, so there are less chances trout will spot me approaching. After several I visited all spots I had been to last time, only one trout had taken my fly. The reason to this might be my streamer. I was using olive muddler and it’s swims quite high, so I changed to black woolly bugger with a silver bead. That’s when it all started. I caught several fish and although they where not as big as I’d like to, but decent enough for such a small stream.

Kad ir kaip bebūtų gaila, tačiau miškai kertami masiškai ir žiauriai. Apgailėtina visa tai yra. Bet, matyt, kai kam materialūs niekalai atneša daugiau laimės nei laukinės nepaliestos girios. Kad ir kaip ten būtų, žmogus nėra amžinas, o gamta sugeba atsigauti dar ne po dalykų.

 

It’s a petty that people are cutting our forests so massively. That is pathetic. But for some material goods are better than wild forests… However, even when we , human, will be gone, mother nature will thrive more many many years. It have seen worse things than us.

Comments

  • Laimonas

    Biški užknisa paryškintos lietuviškos raidės :) "Lygiai po dviejų savaičių vėl atsirūriau...". Atsirūrei? Nu nu... :)

  • Laurynas

    Ir mane uzknisa, paziuresim, ka galima adaryti. Bet jei labai nervina, galima ctrl - paspausti :D Aciu ir uz pastaba apie klaida.. Prazioplinau. Pasitaiko visko..

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *