Blog (Single Entry)

Viskas tik geryn

12Apr
  • Viskas tik geryn

Pavasaris – nuostabus metas. Oras šiltėja, vanduo taip pat. O kartu ir žuvų aktyvumas didėja. Smagu dabar pasivaikščioti upių krantais, stebėti kaip kasdieną medžiai ir laukai tampa vis žalesni. Pirmosios gėlės sveikina vis ilgiau užsilaikančią saulutę. O gėles lanko vabzdžiai. Kuo bus šilčiau – tuo daugiau vabzdžių bus ir vandens paviršiuje. Pagaliau prasidės tikroji muselinė. Nors kol kas reikia tęsti strymerių murkdymą srovėje, tačiau tuoj tuoj pasirodys reguliaresni bulkavimai (pirmuosius jau pavyko pamatyti – valio!!! – ir tai nebuvo kiršliai). Bet net ir iki ilgai lauktos gegužės 15 dienos yra tiek daug galimybių, kad sunku ir aprėpti. Upėtakiai taps dar aktyvesni, tad sunku bus išsėdėti nenulėkus prie upės. Pasibaigs lydekų nerštas ir norėsis aplankyti pernai atrastas seklumas viename ežerėlyje. Jei orai bus tikrai šilti, tai šapalai garantuotai sukrutės. Nors imk ir persiplėšk.

O dabar ramiai einam prie upių ir upelių, rišam seną gerą mudlerį ir šukuojam. Žvejodamas savaitgalį mąsčiau, kad gerokai pasikeitė požiūris į pavasarinę upėtakių žūklę. Anksčiau lakstydavau, labai daug žvejodavau ir eikvodavau daug fizinių bei emocinių pasangų tam, kad sugaučiau upėtakį. Tačiau tik vėliau supratau, kad viskam yra savas laikas. Nors kartais atrodo, kad upė yra tuščia ir žvejoju šulinyje, tačiau taip toli gražu nėra. Prasidės lašalas – va tada ir pažvejosiu. Tikrų upėtakių. Jie patys pasirodys, nereiks kaišiot po medžiais ir kažkur paviršiuje traukiot strymerio. Žinoma, gal ir klystu, tačiau įsiaizduoju, kad didelis upėtakis yra atsargus. Jis tikriausiai turi savo slėptuvę ir maitinasi tam tikru metu. Nors jie ir išplaukia pamedžiot į atviresnius plotus, tačiau prisiminus stovėjimo vietas lašalo metu (ypač pradžioje), vos 5 cm nuo kokios šakos, suvoki, kad strymeris tokiai žuviai gali būti absoliučiai neįdomus. Jei jie į strymerį reaguoja taip pat kaip į pateiktą lašalą, kurį privalai pravesti būtent toje vietoje ir nieku gyvu nei centimetru toliau ar arčiau (o kur dar gylis!!!), tai tikriausiai pavasarį sugautos žvys būna tų retų akimirkų rezultatas. Kai pavyksta atsidurti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.

Taigi dabar belieka mėgautis pavasariu, atgyjančia upe ir tikėtis, kad pasiseks būti ten, kur gyvena didelis upėtakis ir jis tuo metu labai nori valgyti. Nepamirškit, kad skęstantis valas yra arčiau pragaro, tad kantrybės laukiant gegužės 15 🙂

_MG_9810

Comments

  • Oskaras

    Gerą dieną,Laurynai.Smagu ,kad pavasaris įkvepia pasidalinti patirtimi ir darbais bloge.Kaip visuomet+15(iš 10-ties galimu):)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *